(lot. Corallorhiza trifida)
Daugiametis, iki 30 cm aukščio, žolinis, bechlorofilis, saprofitinis, plikas, gelsvos, rusvos ar vos žalsvos spalvos augalas. Šakniastiebis išsikerojęs, mėsingas, karolių pavidalo, be šaknų. Stiebas status arba kylantis, nešakotas, plonas, dažniausiai su trimis plėvinėmis makštimis. Lapai redukuoti. Žiedynas retas, su keturiais–dvylika žiedų, dažniausiai būna iki aštuonių. Žiedai maži, gelsvai balkšvi, su 1,5–2 mm ilgio, plėvinėmis pažiedėmis. Apyžiedžio lapeliai arba visi susiglaudę kaip šalmas, arba išorinio rato šoniniai lapeliai styro į šalis. Lūpa trumpa, dažniausiai triskiautė, nusvirusi žemyn, 2–4 mm ilgio, balta su raudonais taškeliais. Žiedkočiai susisukę. Vaisius – daugiasėklė dėžutė. Sėklos labai mažos.
Žydi gegužės–birželio mėn. Augalams peržydėjus, paprastai užsimezga dvi–keturios dėžutės. Dauginasi sėklomis; vegetatyvinis dauginimasis netirtas. Sėklos sudygsta nemažiau nei po keturių mėnesių ramybės periodo, sudaro mikorizę. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia po žeme ir stiebą su žiedynu išleidžia tik tada, kai išsiaugina pakankamai ilgą šakniastiebį ir sukaupia pakankamai maisto medžiagų. Auga lėtai ir, paprastai, gali žydėti po dvejų–ketverių metų. Peržydėjęs augalas gali po to daugelį metų nežydėti.
Auga rūgščiuose, drėgnuose dirvožemiuose. Aptinkama pelkėtuose ir drėgnuose miškuose (dažniausiai pelkėtuose eglynuose ir mišriuosiuose miškuose), žemapelkių ir tarpinių pelkių pakraščiuose. Visose augavietėse nuolat būna drėgna.
Randama pavienių augalų arba nedidelių jų grupių, tačiau apie populiacijų dydžius sunku spręsti, kadangi didžioji populiacijos dalis dėl nariuotosios ilgalūpės gyvenimo būdo vegetuoja žemėje ir generatyvinių ūglių gali neišleisti ilgus metus.
Pagrindinės grėsmės yra augaviečių ekologinių sąlygų pokyčiai, atsiradę nusausinus pelkes ir miškus, augaviečių sunaikinimas kertant miškus, šernų veikla.
Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje nariuotoji ilgalūpė randama didžiojoje šalies dalyje. Didesnės ištisinės teritorijos, kur nebuvo rasta, yra šiaurinėje (Joniškio, Pasvalio, Pakruojo, Biržų, Rokiškio, Kupiškio r.) ir centrinėje (Kauno, Kėdainių, Raseinių r.) Lietuvos dalyse.
This species occurs in many districts of Lithuania, but has not been found in northern or central parts of the country. The populations vary in size from solitary individuals to small groups, but the exact number of plants per population is unknown due to its saprophytic nature. The main threats it faces are the drying up of bogs and forests, clear felling and boar activities.
Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963; Gudžinskas, Ryla, 2006.