Mužo auksakežis

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii); D1

Biologija ir ekologija

Kerpei būdingas netaisyklingos rozetės formos, 1–3 cm skersmens, žalsvas, žalsvai pilkšvas, gelsvai žalsvas lapinis gniužulas, kurį sudaro (0,2–) 0,5–1 (–1,5) mm pločio blizgantys lakšteliai. Gniužulo centrinė dalis dažnai žiauberiškai lapinė, o pakraščiuose lapinė. Išskirtinis rūšies požymis – viršutinėje gniužulo pusėje, lakštų paviršiuje esantys rutuliški, iškilūs ar plokšti balkšvai gelsvi, tarytum miltai, 1 mm skersmens vegetatyviniai dariniai – soraliai. Apatinė gniužulo pusė rudai juoda, kuria prie substrato gniužulas tvirtinasi pavienėmis tamsiomis rizinomis. Rudų 1–2 mm skersmens vaisiakūnių – apotecių – pasitaiko retai. Augaviete, ekologija ir biologija į Mužo auksakežį panašiausios yra kitos auksakežio (Xanthoparmelia) genties rūšys, kurioms nėra būdingi rutuliški soraliai ir savo dydžiu gniužulai gerokai stambesni.
Individų aptinkama ant silikatinių riedulių ir akmenų, taip pat ant paminklų, stogų čerpių, šiferio. Pagal ekologinius rodiklius – šviesomėgė rūšis, dažna riedulių šoninėse, gerai apliejamose vietose, pietvakarinėse ekspozicijose. Tinkamos augavietės – atvirose vietose esantys silikatiniai rieduliai.

Populiacijos gausumas

Populiacija labai negausi, kerpių gniužulai labai smulkūs, vos pastebimi. Šiuo metu žinomi tik septyni silikatiniai rieduliai (felšpatinis granitas, granitinis gneisas), ant kurių ši rūšis aptinkama ir kurios gniužulai ant riedulių užima 2–6 cm2 plotą. Gniužulų dydžiai populiacijoje varijuoja nuo 2 iki 6 cm. Populiacijai šiuo metu grėsmės išnykti nėra, nes rieduliai yra atvirose pievose ir aplink riedulius nuolat šalinami krūmai (Skuodo r.) arba ganomi galvijai (Biržų r.).

Grėsmės ir apsauga

Didžiausios grėsmės – riedulynų apaugimas krūmais ir medžiais bei kitoks riedulių užpavėsinimas, riedulių valymas ar, atvirkščiai, apaugimas samanomis.

Paplitimas

Subokeaninė rūšis, paplitusi Europos temperatinėje bei mediteraninėje juostose ir kalnuose. Lietuvoje žinomos dvi radavietės Skuodo ir Biržų r.

Summary

A critically endangered species. Two populations are known on siliceous boulders in the north part of the country. The population is not abundant and the thallus of the lichens is very small. Lichen populations on the boulders occupy an area of 2–6 cm2. The main threat is the overgrowing of the boulder meadows by shrubs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Thell, Moberg, 2011.