Musinis ofris

IUCN įvertinimas

CR C2a(i)b

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 10–60 cm aukščio augalas su sveikais kiaušiniškais šakniagumbiais. Stiebas status, lapai telkiasi apatinėje stiebo dalyje. Jie lancetiški arba atvirkščiai kiaušiniški, šviesiai žali, blizgūs. Žiedai susitelkę į 5–30 cm ilgio, gana retą viršūninę kekę, kurioje paprastai būna trys–dvylika, kartais iki šešiolikos žiedų. Išoriniai apyžiedžio lapeliai žali. Vidiniai apyžiedžio lapeliai primena vabzdį: du iš jų maži, linijiški, lūpa stambi, triskiautė, juosvai violetinė ar tamsiai purpurinė, apaugusi trumpais plaukeliais, viduryje su plika melsva ar violetine dėme. Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėklomis, labai retai gali daugintis ir vegetatyviniu būdu.
Musiniai ofriai auga šarmingose žemapelkėse, kalkingame dirvožemyje. Vienoje vietovėje auga klinčių karjero pakraščiuose susiformavusiame beržyne. Augalai mažai konkurencingi, geriausiai auga žemaūgių, gana retas vejas sudarančių augalų bendrijose.

Populiacijos gausumas

Šalyje rūšies populiacija nedidelė, dabar ją sudaro mažiau kaip 250 subrendusių individų. Dviejose vietovėse aptinkama tik pavienių šios rūšies individų arba nedidelių jų grupių. Akmenės r., klinčių karjero pakraštyje esančioje subpopuliacijoje 1998 m. buvo užregistruota daugiau kaip 1000 žydinčių individų, o dabar ten likę ne daugiau kaip 200 subrendusių individų.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis labiausiai nyksta dėl tinkamų buveinių plotų mažėjimo, kurį sukelia dėl eutrofikacijos ir menko žemapelkių naudojimo vykstanti kaita, ypač apaugimas krūmais. Vienai subpopuliacijai grėsmę kelia naudingųjų iškasenų (klinčių) gavyba ir netinkamai vykdyta karjero rekultivacija (apsodinta dygliuotaisiais šaltalankiais). Žemapelkių ir šlapių pievų buveinėse rekomenduojamas vėlyvas žolės pjovimas ir vėlyva ekstensyvi ganiava.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, išskyrus sausringus pietinius regionus ir arktines sritis bei rytinę Rytų Europos dalį. Labiausiai paplitusi Centrinės Europos kalnuose, o kituose regionuose reta arba labai reta.
Lietuvoje reta rūšis, iki šiol užregistruota keturiose vietovėse Vidurio Lietuvos žemumoje, Žemaičių aukštumoje ir Ventos vidurupio lygumoje. Vienoje vietovėje musinis ofris išnykęs.

Summary

Recorded in four localities in central and north Lithuania, this is a very rare species. Growing in calcareous fens and in the vicinity of a limestone quarry, the total population of this species consists of less than 250 mature individuals. The main threat facing this species is habitat change due to the abandonment of calcareous fens and overgrowth with shrubs and tall herbs. The largest subpopulation of this species is threatened by limestone excavation.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, Ryla, 1998, 2006; Gudžinskas, 2001.