Miškinis tikutis

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Varnėno dydžio tilvikas. Nuo panašaus brastinio tilviko skiriasi pilkesniu kūno viršumi. Atskrenda balandžio pradžioje. Migrantai stebimi visą gegužę. Jie apsistoja prie balų pievose ir dirbamuose laukuose, žuvų tvenkinių seklumose, paežerių paplūdimiuose. Užmirkusių veisimosi buveinių rūšis. Be atvirų aukštapelkių plynių ir tarpinių pelkių dar peri durpynuose, šlapiose, krūmais užželiančiose ar pamiškių pievose, rečiau žemapelkėse ir prie žuvininkystės tvenkinių. Renkasi vietas su retai pasklidusiais plonais medeliais (giedojimo ir pakilimo tuoktuviniams skrydžiams postai) ir atviro vandens ploteliais (maitinimosi vietos). Po žolių priedanga ant žemės ar kupste įrengtame sekliame lizde-duobutėje sudėtus keturis kiaušinius peri 22–23 dienas. Kartais peri medyje paliktuose strazdų lizduose. Jaunikliai ritasi nuo gegužės vidurio, juos vedžioja abu tėvai. Kai 30–35 dienų amžiaus jaunikliai pradeda skraidyti, suaugę paukščiai birželio mėn. palieka perėjimo buveines. Maitinasi vabzdžiais, dvisparnių lervomis, vorais, moliuskais, vėžiagyviais, iki 2 cm ilgio žuvimis. Suaugusių tikučių migracija prasideda liepos mėn. Jaunikliai migruoja rugpjūtį. Traukimas baigiasi iki spalio vidurio. Tolimasis migrantas.

Populiacijos gausumas

Per paskutiniuosius trisdešimt metų stebimas šios rūšies populiacijos mažėjimas: mažėja peraviečių skaičius, traukiasi rūšies paplitimas. 2013 m. perinti populiacija vertinta 100–200 porų. Gausiausiai tikučių aptinkama didžiausiose Lietuvos pelkėse ir užpelkėjusiuose durpynuose.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė nykimo priežastis siejama su pelkių sausinimu. Rūšies buveinės aukštapelkėse jautrios klimato pokyčiams. Vietomis neigiamą poveikį daro rūšiai perėti tinkamų šlapžemių užaugimas sumedėjusia augalija ir nendrėmis. Todėl svarbiausia yra užtikrinti, jog atviros šlapžemės nebūtų sausinamos ar kitaip sunaikinamos, taip pat tinkamai tvarkomos, išsaugant atviras buveines.

Paplitimas

Rūšies veisimosi arealas labai platus. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Barenco jūrą, Obės, Lenos žemupį, pietuose – Pietų Užbaikalę, Volgos vidurupį, Pietų Baltarusiją. Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje migracijų metu tikutis dažnai aptinkamas įvairiuose atviruose sekliuose vandenyse. Peri nedaugelyje Lietuvos pelkių ir kitų atvirų šlapžemių, kurios išsidėsčiusios įvairiuose šalies regionuose.

Summary

The current population of this species consists of 100–200 pairs, though a decline has been noted over the past 30 years. It breeds on the open parts of raised bogs, including small mossy forest swamps and transitional mires and, less frequently, in fens, marshy peat quarries, wet bushy meadows near forests and, occasionally, in abandoned fish ponds. Major threats facing the species include the drainage of marshy areas, peat extraction and, locally, excessive invasion of woody vegetation. Climate change is also possibly a factor.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.