Miškinis spyglainis

IUCN įvertinimas

CR D1

Biologija ir ekologija

Daugiametis, sporinis, žiemžalis, žolinis, šakniastiebinis, 40–50 cm aukščio augalas su 40–85 cm ilgio lapais. Hemikriptofitas. Šakniastiebis trumpas, gausiai padengtas tamsiai rudais žvyneliais. Lapalakščiai elipsiški ar ovaliai lancetiški, vieną–du kartus plunksniškai šakoti, tamsiai žali, odiški. Lapkotis penkis–dešimt kartų trumpesnis už lapalakštį, tankiai padengtas rudais žvyneliais. Dauginasi sporomis, kurios susidaro ant lapų apatinės pusės esančiose sporangėse. Sporifikuoja rugpjūčio–rugsėjo mėn. Ūksmingų buveinių augalas. Auga maisto medžiagų gausiuose, vidutiniškai rūgščiuose ar neutralios reakcijos, vidutiniškai drėgnuose ar drėgnuose dirvožemiuose.

Populiacijos gausumas

Populiacijas sudaro nuo vieno iki dešimt kerų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią pavojų populiacijų išlikimui kelia miško kirtimai ir su tuo susiję esminiai augalinės dangos pokyčiai bei rekreacijos ardoma miško paklotė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Vakarų Afrikoje, Vakarų ir Pietų Azijos kalnuose, Vakarų Sibire. Prieraiši jūrinio klimato sritims. Lietuvoje labai reta. Šiuo metu žinomos dvi radavietės Druskininkų ir Jurbarko apyl.
Literatūroje nurodoma, kad Lietuvoje pirmą kartą rasta 1821 m. Sudervės upelio šlaite prie Pilaitės Vilniaus apyl. ir 1822 m. Žemaitijoje. Šiuo metu istorinėse radavietėse nėra žinoma. 1996 m. vienas keras rastas Druskininkų sav. (Raigardas), 2013 m. Jurbarko apyl. rasta apie dešimt miškinio spyglainio kerų.

Summary

This is a very rare pteridophyte in Lithuania. There are only two known locations in the country, both consisting of 1 to 10 individuals. The populations are mainly threatened by deforestation, severe changes in the herb layer and recreation.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jundzilł, 1822; Lazdauskaitė, 1996.