Miškinė žiomenė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(ii,iv)

Biologija ir ekologija

Daugiamečiai žoliniai augalai šakotais trumpais šakniastiebiais. Dažnai išaugina keletą stačių plikų stiebų su negausiomis šakomis. Stiebai lapuoti, išauga iki 60 cm aukščio. Lapai pliki, tamsiai žalia viršutine ir šviesiai žalia taškuota apatine puse, linijiškai lancetiški, bekočiai. Kraštai lygūs, šiek tiek užsirietę žemyn. Žiedai mėlynai violetiniai, bekočiai arba su labai trumpais koteliais, po du–aštuonis susitelkę į mentures, kurios sudaro ilgas varpas stiebo viršūnėje. Žydi liepos–rugpjūčio mėn. Augalas dekoratyvus.
Pagal ekologinius poreikius pusiau šviesomėgis, vidutiniškai šilumamėgis augalas, įsikuriantis sausuose arba vidutinio drėgnumo, nuo silpnai rūgščių iki silpnai šarminių, azoto neturtinguose dirvožemiuose. Lietuvoje randamas retuose šviesiuose pušynuose ar mišriuose pušynuose su beržais (Dicrano-Pinion sąjunga), beržynuose, šių miškų aikštelėse, pamiškėse ar palei miško keliukus, retuose pušų jaunuolynuose, kartais atviruose smėlėtuose šlaituose. Anykščių ir Zarasų r. pasitaikė turtingesnėse augavietėse – mišriuose miškuose, kurių krūmų arde augo paprastieji lazdynai.

Populiacijos gausumas

Tinkamomis sąlygomis augantys augalai būna vešlūs, išsikeroję; didesniuose miško sklypuose pasklidę pavieniui ar grupėmis. Ažvinčių girioje didžiausioje populiacijoje sudaro grupes po keliasdešimt augalų.

Grėsmės ir apsauga

Augalai ilgai auga tose pačiose vietose, ribotai plinta sėklomis. Pagrindinės grėsmės yra miško kirtimas, trypimas, natūrali bendrijų kaita – medžių ir krūmų ardo sutankėjimas, per didelis augaviečių užpavėsinimas.
Norint išsaugoti populiacijas, reikia riboti ūkinę veiklą miškuose, išlaikyti optimalų šviesos režimą, retinti krūmus ir medžius.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje Europoje, Kaukaze, Sibire, šiaurinėje Mongolijos dalyje.
Lietuvoje pagrindinis arealas išsidėstęs rytinėje dalyje (Anykščių, Ignalinos, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Zarasų r.), vakarinėje dalyje žinomos tik dvi populiacijos (Kelmės ir Šilutės r.). Yra herbariumo pavyzdžių iš Vilniaus, Trakų, Kauno r., tačiau dauguma jų senesni nei 50 m. ir pastaraisiais metais minėtose vietovėse miškinė žiomenė neberandama.

Summary

This species is more frequent in the eastern part of the country, while only two populations are known in the western part. The species occurs alone or in groups in open light pinewoods, birchwoods and mixed pine-birch forests, as well as forest glades and edges, beside forest tracks and sometimes on open sandy slopes. The main threats are clear cutting of forests, trampling and natural changes of habitat, including overshading of habitats and the encroachment of the canopy and shrub layers.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.