Miškinė plikaplaiskė

IUCN įvertinimas

CR A2ace

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 10–30 cm aukščio augalas su sveikais kiaušiniškais arba rutuliškais šakniagumbiais. Stiebas status, laibas, briaunotas. Lapai du, dažniausiai prigludę prie dirvožemio paviršiaus, kiaušiniški. Žiedai susitelkę į 3–9 cm ilgio viršūninę kekę, dažnai visi pasisukę į vieną žiedyno pusę. Apyžiedžio lapeliai smailūs, rausvai violetiniai arba rausvi. Lūpa triskiautė, jos pamatas baltas arba vos rausvas, dažnai išmargintas tamsiomis dėmelėmis. Žydėti pradeda liepos mėn. viduryje, kai kuriais metais – rugpjūčio mėn. Žydi apie mėnesį. Dauginasi sėklomis, labai retai gali daugintis ir vegetatyviniu būdu.
Miškinės plikaplaiskės auga spygliuočių (pušų ir eglių su pušimis), rečiau šviesiuose mišriuosiuose miškuose, dažniausiai karbonatinio smėlio dirvožemyje. Beveik visose žinomose vietovėse šie augalai įsikūrę menkos erozijos veikiamuose šlaituose ar miško plotuose su reta žolių ir negausia samanų danga. Augalai mažai konkurencingi ir jautrūs staigiems buveinių pokyčiams.

Populiacijos gausumas

Šalyje rūšies populiacija nedidelė ir daugumoje vietovių stebimas nuolatinis individų mažėjimas. Paprastai aptinkama po kelias dešimtis subrendusių individų, tik Ukmergės ir Varėnos r. esančiose augavietėse priskaičiuojama daugiau kaip po šimtą žydinčių augalų. Anykščių r., privačiame miške buvusioje gausioje subpopuliacijoje po miško kirtimo didelė dalis augalų išnyko.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis labiausiai nyksta dėl tinkamų buveinių plotų mažėjimo, kurį sukelia savaiminė buveinių kaita, intensyvus miškų naudojimas ir invazinių rūšių (gausialapių lubinų, vėlyvųjų ievų, varpotųjų medlievų ir kt.) skverbimasis į miškus. Iškirstuose miško plotuose miškinės plikaplaiskės išnyksta per kelerius metus. Būtina rūšies buveinėse griežtai riboti ūkinę veiklą, atlikti išsamius tyrimus, parengti ir įgyvendinti rūšies apsaugos veiksmų planus.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje vidutiniškai šilto klimato juostoje ir kalnuotuose regionuose (Indijoje, Nepale). Baltijos jūros regione rūšis aptinkama tik Lietuvoje, Latvijoje ir šiaurrytinėje Lenkijos dalyje.
Lietuvoje reta ir labai sparčiai nykstanti rūšis. Iki XX a. septintojo dešimtmečio buvo aptinkama Rytų ir Pietų Lietuvoje, rasta Vidurio Lietuvos žemumoje ir Žemaičių aukštumoje, bet iki šiol daugumoje anksčiau registruotų vietovių rūšis išnykusi. Dabar šalyje žinomos rūšies radavietės telkiasi Aukštaičių aukštumoje ir Pietryčių lygumoje.

Summary

This species is rare and mostly distributed in the eastern and southern parts of the country. It usually occurs in pine or mixed pine and spruce forests with sparse herb and moss layers. Most of the known subpopulations consist of several dozens of individuals and only two subpopulations have more than a hundred mature individuals. The main threat to this species is habitat destruction due to tree cutting.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, 2001; Gudžinskas, Ryla, 2006; Mildažienė ir kt., 2016.