Miškinė miegapelė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii,iv)+2ab(iii,iv)

Biologija ir ekologija

Stambios pelės dydžio žvėrelis pūkuota uodega. Kailiukas rudai pilkos spalvos. Snukučio šonuose yra juodi ruožai, kurie supa akis ir baigiasi prieš ausis. Žiemos įmygis trunka apie 8 mėnesius: nuo rugpjūčio pabaigos iki balandžio pabaigos–gegužės pradžios. Aktyvi sutemus ir naktį. Gerai laipioja medžių ir krūmų kamienais ir šakomis. Mitybos racionas keičiasi sezoniškai, bet jame vyrauja gyvūninės kilmės maistas (vabzdžiai ir jų lervos, šimtakojai, paukščiai ir jų kiaušiniai). Nuo vasaros vidurio daugiau minta augalų uogomis, vaisiais ir sėklomis. Per trumpą aktyvumo laikotarpį atveda tik vieną vadą, kurioje būna vienas–penki (dažniausiai keturi) jaunikliai. Tinkamiausios buveinės – mišrieji medynai su gerai išsivysčiusiu įvairiarūšiu pomiškiu ir traku. Aptinkamos ir sodintuose tankiuose eglių jaunuolynuose. Natūralios miškinių miegapelių slėptuvės Lietuvoje nežinomos, bet noriai įsikuria žmogaus iškeltuose inkiluose.

Populiacijos gausumas

Kazlų Rūdos miškų masyve miškinės miegapelės subpopuliacijos yra mažos ir izoliuotos netinkamomis buveinėmis (grynais pušynais). Viena subpopuliacija netoli Lekėčių, stebėta nuo 1999 m., dėl nepalankaus lyčių santykio ir dėl miško kirtimo baigia išnykti (2002 m. joje užregistruota 11 suaugusių individų, 2017–2018 m. – tik vienas individas). Vidutinis šios subpopuliacijos tankumas buvo labai nedidelis: pavasarį – 4,5 ind./10 ha, prieš žiemos įmygį – 6,7 ind./10 ha.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė – miegapelių buveinėse vykdomi miško kirtimai, ypač ten, kur buveinės yra labai nedidelio ploto. Tinkamiausios apsaugos priemonės – išsaugoti buveines ir iškelti jose inkilų. Reikalingi papildomi miškinių miegapelių paplitimo Pravieniškių ir Kazlų Rūdos miškų masyvuose tyrimai.

Paplitimas

Miškinės miegapelės arealas tęsiasi nuo Šveicarijos vakaruose iki Mongolijos rytuose. Lietuva yra pačiame šiaurvakariniame šio didžiulio arealo kampe. Šiuo metu Lietuvoje, Pravieniškių ir Kazlų Rūdos miškų masyvuose, žinomos tik dvi miškinės miegapelės populiacijos, kurias sudaro nedidelės izoliuotos subpopuliacijos. 1934 m. miškinė miegapelė buvo sugauta Jonavos apyl., bet tiksli vieta nežinoma.

Summary

Only two populations of forest dormouse are known in Lithuania. Both situated in large forest tracts, these populations are considered metapopulations, i.e. a system of local populations living in suitable habitat patches. Of these local populations, one that has been investigated since 1999 was on the verge of extinction in 2018. Forest felling in dormouse habitats is the main threat to this species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Juškaitis, 2015, 2018.