SRIS

Kęstutis Obelevičius Nuotraukos autorius: Kęstutis Obelevičius
Pildyti stebėjimo anketą

Miškinė dirsuolė

(lot. Bromopsis benekenii)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Lelijainiai (lot. Liliopsida)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Nekeliantys susirūpinimo (LC)

IUCN įvertinimas

LC


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 60–150 cm aukščio, retus kerus sudarantis augalas su trumpais šakniastiebiais. Stiebas status. Lapai linijiški, jų makštys apaugusios žemyn nulinkusiais plaukeliais. Varputėse – po tris–šešis žiedus, jos susitelkusios į 15–20 cm ilgio, žemyn palinkusias šluoteles. Varpažvyniai su trumpu akuotu. Žydi birželio–liepos mėn. Sėklos sunoksta rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Miškinės dirsuolės auga lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, miškų aikštelėse, retmėse, kartais pamiškėse, kirtavietėse, vidutinio drėgnumo, paprastai trąšiame priemolio ar molio, rečiau priesmėlio dirvožemyje. Pakenčia nestiprią ūksmę, tačiau gausiai žydi tik gerai apšviestose vietose.

Populiacijos gausumas

Daugelyje vietų populiacijos nedidelės, jas sudaro pavieniai individai, rečiau sudaro nedideles grupes. Didžiausios ir gausiausios populiacijos aptinkamos Vidurio Lietuvos žemumos šiaurinėje dalyje ir Ventos vidurupio lygumoje.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies populiacijai didžiausią grėsmę kelia miško buveinių būklės blogėjimas dėl intensyvaus ūkinio miškų naudojimo, ypač plynųjų kirtimų, kirtaviečių apželdinimo monokultūromis. Palankiausios sąlygos rūšiai augti susidaro brandžiuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, kuriuose yra atvirų aikštelių ir retmių mozaika. Svarbiausia apsaugos priemonė – išsaugoti ir palaikyti palankią lapuočių ir mišriųjų miškų buveinių būklę.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, išskyrus šiaurrytinius regionus, Šiaurės Afrikoje ir Rytų Azijoje.
Lietuvoje apyretė rūšis, paplitusi Vidurio Lietuvos žemumoje ir Ventos vidurupio lygumoje, rečiau aptinkama Baltijos ir Žemaičių aukštumose.

Summary

This species occurs across almost all Lithuania, though the largest populations are concentrated in the lowland regions of the country, where broad-leaved and mixed forests on fertile soils prevail. The main threats to this species are changes to habitats due to intense forest usage and a decrease of mature woodlands with a mosaic of glades. The main measure for the protection of this species should be the maintenance of favourable forest habitat conditions.

Informacijos šaltiniai

Rašomavičius, 1994; Mildažienė ir kt., 2016.