Minkštasis kiminas

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio kiminai (3−5 cm), dažniausiai sudaro blyškius kupstelius. Būdingos spalvos: balkšvai žalia, geltona, rečiau išblukusios raudonos ar violetinės spalvos, bet niekuomet nebūna ryškių spalvų. Stiebas plonas, balkšvos ar gelsvos spalvos, trapus. Stiebo lapai dideli (1,3−2 mm ilgio ir 1,3 mm pločio), dažniausiai kiaušiniškai liežuviški, plačiausi vidurinėje lapo dalyje, apvalia ir dantyta viršūne. Šakučių lapai taip pat gan dideli (1,6−2,2 mm ilgio), kiaušiniški ar lancetiški, užlinkusiais kraštais, kaip ir stiebo lapai, plačiausi ties lapo viduriu. Puokštelės dažniausiai tankios, po tris−keturias šakutes. Vienanamis kiminas.
Minkštasis kiminas auga pelkėtose, atvirose, maisto medžiagų neturtingose augavietėse. Menkomis konkurencinėmis savybėmis pasižyminti rūšis, dažnai nustelbiama kitų kiminų. Dėl šios priežasties kiminas įsikuria žmogaus veiklos pažeistose aukštapelkėse (po gaisrų, pelkių sausinimo ar ištrypimo).

Populiacijos gausumas

Populiacijos įvairaus gausumo. Tinkamose augavietėse populiacijos gausios ir stabilios, bet dažniausiai užima nedidelius plotelius. Mažiau palankiomis sąlygomis populiacijas sudaro pavieniai individai.

Grėsmės ir apsauga

Pelkių eksploatacija ir pertvarkymas naikina minkštajam kiminui tinkamas buveines. Didelę žalą daro pelkių sausinimas, kuris paskatina jų užžėlimą medžiais ir krūmais. Minkštasis kiminas yra šviesomėgis augalas, todėl apaugančiose pelkėse ilgai neišsilaiko. Tai neigiamai atsiliepia kimino populiacijos gausumui ir egzistavimui, nes rūšis yra šviesomėgė. Rengiant pelkių atkūrimo planus, svarbu atsižvelgti į kimino ekologines sąlygas.

Paplitimas

Šiaurinėse Atlanto vandenyno pakrantėse paplitusi rūšis. Aptinkama Šiaurės, Vakarų ir Centrinėje Europoje; Šiaurės Amerikos pietinėje pakrantėje nuo Niufaundlando ir Labradoro iki Floridos. Lietuvoje rūšis paplitusi tik vakarinėje ir pietinėje šalies dalyse.

Summary

Populations of this species are concentrated in the western part of Lithuania. The species usually prefers open habitats on raised bogs and the populations vary from small to quite abundant and stable.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jukonienė, 2003a.