Miltuotoji brylytė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii); C2a(i); D1

Biologija ir ekologija

Miltuotoji brylytė – žiauberiškoji kerpė, neturinti išorėje matomo gniužulo. Visada aptinkama su vaisiakūniais, kurie būna 0,7–1,1 mm aukščio, su lęšio ar kiaušinio formos 0,25–0,3 mm skersmens galvutėmis. Kotelis rudas, be apnašos, galvutės šviesios ochros spalvos, visos ištisai ar tik jų dalis padengtos baltų dulkelių apnaša. Iš visų kitų brylyčių rūšių išsiskiria ilgais vaisiakūnių koteliais. Panašius šviesius vaisiakūnius turi blyškioji brylytė (Sclerophora pallida), tačiau jie beveik perpus žemesni, 0,4–0,7 mm aukščio, jų kotelis šviesesnis. Žiovenės (Chaenotheca) genties vaisiakūniai visada būna tamsesni.
Miltuotoji brylytė Lietuvoje auga tik ant senų uosių kamienų senuose miškuose ir kaimo vietovių parkuose. Kitose šalyse aptinkama ir ant kitų rūšių lapuočių medžių.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje miltuotosios brylytės populiacija negausi, kiekvienoje radavietėje aptikta tik po vieną ar du individus (substrato vienetus).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir uosių džiūtis. Šiai rūšiai palankiausios sąlygos yra ten, kur nevyksta jokia ūkinė veikla, tačiau, besitęsiant uosių džiūčiai, yra tikimybė, kad Lietuvoje miltuotosios brylytės populiacija sumenks iki kritinio dydžio.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos temperatinėje juostoje.
Lietuvoje apydažnė, žinoma vienuolika radaviečių įvairiose šalies dalyse, neaptinkama Vakarų Lietuvoje.

Summary

This species is rather rare in Lithuania, at present 11 sub-populations are known. Every sub-population contains one to two individuals (substrate units). In Lithuania, the species grows exclusively on the trunks of old ashes and is confined to old forests and manor parks. It is highly threatened by ash dieback and forest logging.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016; Motiejūnaitė, Andersson, 2003.