(lot. Gentiana cruciata)
Daugiametis, su storu šakniastiebiu, iki 50 cm aukščio, žolinis augalas. Pamatiniai lapai sudaro skrotelę, stiebo pamatą gaubia senų lapų plaušai. Stiebiniai lapai šviesiai žali, mėsingi, tankūs. Žiedai melsvi, aktinomorfiniai, labai trumpais kotais, susibūrę į kuokštiškus menturius stiebo viršūnėse ir viršutinių lapų pažastyse. Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis.
Šviesomėgis, šiltų buveinių augalas, prieraišus karbonatų prisotintiems, bet maisto medžiagų neturtingiems dirvožemiams. Auga sausose pievose, kalvų ar ežerų ir upių slėnių sausuose šlaituose, miškų aikštelėse (Trifolio-Geranietea, Festuco-Brometea bendrijos).
Auga pavieniui ir grupėmis. Tinkamos augavietės paprastai nesudaro didelių plotų, todėl didesnės, kelių šimtų kerų melsvojo gencijono grupės itin retos. Pastaruoju metu gyvybingos populiacijos stebėtos Neries, Šventosios, Mūšos, Dubysos, Nevėžio upių sl. terasų šlaituose.
Populiacijų skaičius ir gausumas mažėja keičiantis buveinių sąlygoms – nustojus naudoti (ganyti) ūkiškai mažai vertingus augaviečių žolynus, jos sparčiai užauga medžiais arba transformuojasi į aukštažolynus. Potenciali grėsmė – ilgalaikis, ankstyvas šienavimas, nes augalas žydi palyginti vėlai ir dauginasi tik sėklomis.
Rūšis randama beveik visoje Europoje (išskyrus šiaurinę dalį), Kaukaze, Mažojoje ir Centrinėje Azijoje, Vakarų Sibire. Lietuvoje aptinkama daugelyje rajonų, iki šiol nepastebėta vakarinėje dalyje.
This species is found in many areas, though has not been detected in western Lithuania so far. Growing individually and in groups, it occurs in dry meadows, on the dry slopes of hills and valleys and where openings occur in forest canopy. Viable populations have been observed in recent times on the slopes of the Neris, Šventoji, Mūša, Dubysa and Nevėžis river valleys. The number and abundance of populations can decline as habitat conditions change.
Jankevičienė, 1976.