Melisalapė medumėlė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iv,v)+2ab(iv,v); C2a(i); D1

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 25–80 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, plaukuotas, lapai kiaušiniški, stambiai dantyti. Žiedų – po du–tris, rausvi. Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėklomis, retai vegetatyviniu būdu – šakniastiebiais.
Viena Lietuvoje esanti melisalapės medumėlės subpopuliacija įsikūrusi pakankamai šviesiame, termofilinių rūšių gausiame lapuočių miške ant kalvos šlaito, o kita – vidutinio drėgnumo ir derlingumo griovų ir šlaitų miškų buveinėje. Gausesnės individų grupės telkiasi miškų retmėse ir aikštelėse, miškų pakraščiuose, kuriuos pasiekia gana daug saulės šviesos. Vietose, kur dėl didesnio medžių ir krūmų projekcinio padengimo buveinės apšvietimas mažesnis, melisalapės medumėlės individų tankumas nedidelis, individai menkai žydi arba nežydi.

Populiacijos gausumas

Abi šalyje esančios rūšies subpopuliacijos nėra gausios, tačiau jų būklė patenkinama. Buveinėse individai gana dideliame plote pasiskirstę nedidelėmis grupėmis arba auga pavieniui. Individų pasiskirstymui įtakos turi buveinių apšvietimo sąlygos, kitų žolinių augalų sąžalynų fragmentacija. Šiuo metu abiejose subpopuliacijose suskaičiuojama daugiau kaip 200 individų.

Grėsmės ir apsauga

Melisalapei medumėlei grėsmę kelia ne visiškai rūšies ekologinius poreikius atitinkančios buveinių apšvietimo sąlygos dėl susiformavusio per didelio medžių ir krūmų ardų susivėrimo. Juodelių k. karjero šlaito viršuje esančiai subpopuliacijai grėsmė kyla dėl šlaito erozijos, kurį sukelia savavališka smėlio kasyba. Minėtoje teritorijoje įrengta stovyklavietė, kurioje besilankantys poilsiautojai trypia miško paklotę kartu su melisalapėmis medumėlėmis. Norint užtikrinti palankią rūšies subpopuliacijų būklę, buveinėse reikėtų formuoti gana atvirus medynus, taip sudarant pakankamas apšvietimo sąlygas. Būtina sustabdyti tolesnį savavališką Juodelių k. karjero eksploatavimą.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vakarų, Centrinėje ir Pietų Europoje. Vakarinė arealo riba kerta Britų salas ir Pirėnų pusiasalį, pietryčiuose apima Balkanų pusiasalį ir Ukrainą, o šiaurrytinis pakraštys siekia Lietuvą.
Lietuvoje labai reta rūšis, šiuo metu žinomos tik dviejose radavietės, esančios pietvakarinėje šalies dalyje, Kalvarijos sav. Dar viena istorinė melisalapės medumėlės radavietė buvo Vilniaus m. apyl., tačiau ji laikoma išnykusia.

Summary

Currently, only two subpopulations of this species are known in the south-western part of the country. One subpopulation occurs in a well-illuminated thermophilic forest, while the other on a forest slope habitat. Both subpopulations consist of about 200 individuals. The major threats to this species are considered to be insufficient habitat illumination, soil erosion, habitat trampling by tourists and plant picking.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balsevičius, 2012; Mildažienė ir kt., 2016.