Meldinė nendrinukė

IUCN įvertinimas

VU A1ac; C1

Biologija ir ekologija

Nedidelis žvirblinis paukštis, išvaizda labai panašus į Lietuvoje dažną ežerinę nendrinukę. Nuo jos aiškiai skiriasi šviesiu išilginiu gelsvu dryžiu viršugalvyje ir kontrastingiau marga nugara.
Rūšis susijusi su labai specifinėmis buveinėmis – perėjimui renkasi užliejamas viksvines pievas ir žemapelkes be aukštų augalų. Lizdas – negili duobutė ant žemės, negausiai išklota žole ar samanomis, iš viršaus pridengtas žoline augalija. Dažniausiai lizdai būna viksvų kupstuose, kiek rečiau augalijoje virš vandens. Poravimosi sistema sudėtinga – tiek patelės, tiek patinai gali poruotis su keliais priešingos lyties individais. Veda dvi vadas. Deda iki šešių kiaušinių, kuriuos patelė peri trylika–keturiolika dienų. Ji ir maitina jauniklius. Minta įvairiais smulkiais bestuburiais.
Tolimoji migrantė. Lietuvoje aptinkama gegužės–rugpjūčio mėn.

Populiacijos gausumas

2013 m. perinti populiacija vertinta 60–90 giedančių patinų. XX a.
stebėtas didelis (60–80 proc.) šios rūšies populiacijos mažėjimas. Tačiau per praėjusius penkerius metus stebėtas perinčios populiacijos augimas įgyvendinus specialias, rūšies buveinėms skirtas apsaugos priemones. Daugiau kaip 95 proc. šalies meldinės nendrinukės populiacijos peri Nemuno deltoje ir pamario pievose. Likę paukščiai aptinkami Žuvinto žemapelkėse.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė nykimo priežastis siejama su žemapelkių ir užliejamų pievų sausinimu, taip pat ankstyvu jų šienavimu. Vietomis neigiamą poveikį daro užliejamų pievų ir žemapelkių užaugimas sumedėjusia augalija dėl apleidimo. Todėl svarbiausia yra užtikrinti išlikusių rūšiai svarbių buveinių išsaugojimą ir tinkamą jų naudojimą bei tvarkymą.

Paplitimas

Smarkiai fragmentiškas perėjimo arealas tęsiasi nuo Rytų Vokietijos vakaruose iki Centrinės Ukrainos rytuose. Manoma, kad anksčiau nustatyta nedidelė subpopuliacija Rytų Sibire jau yra išnykusi. Pastaraisiais metais perėjimas patvirtintas tik keturiose valstybėse: Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Žiemoja piečiau Sacharos Vakarų Afrikoje.
Lietuvoje šiuo metu aptinkama tik Nemuno deltos ir rytinės Kuršių marių pakrantės užliejamose pievose bei Žuvinto žemapelkėse. Dysnos upės baseino žemapelkėse ir užliejamose pievose išnyko per paskutiniuosius dvidešimt metų.

Summary

Lithuania is one of only four countries with recent confirmed breeding records. Restricted mostly to seasonally flooded sedge meadows and fen mires in the Nemunas River Delta and the coastal meadows of the Curonian Lagoon, the Lithuanian population fluctuates widely. Habitat degradation and lack of appropriate management are the main threats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2017.