(lot. Hirudo medicinalis)
Ramybės būsenoje kūnas išilgai ištįsęs, susiplojęs, apie 12 cm ilgio, 2 cm pločio, kūno priekis siauresnis, nugaros pusė išsigaubusi labiau nei pilvo. Kūnas suskirstytas skersinėmis vagelėmis – žiedais. Priekinėje kūno dalyje, pilvo pusėje yra priekinis burnos siurbtukas, užpakalinė kūno dalis baigiasi užpakaliniu siurbtuku. Kūno spalva alyvinė, pilvas gelsvai žalsvas, išilgai nugaros šonų yra po tris rausvai rudas juostas su tamsiai rudomis dėmėmis.
Medicininės dėlės minta šaltakraujų ir šiltakraujų gyvūnų krauju; gamtoje pagrindinis mitybos šaltinis yra varliagyviai. Hermafroditės, apsivaisina kryžminiu būdu, į kokonus sujungti apvaisinti kiaušiniai sudedami į dumblą, drėgną pakrantės gruntą. Iš kiaušinio išsiritusios lervos lieka kokone, kuriame vyksta jų metamorfozė. Išsiritę jaunikliai jau sugeba savarankiškai gyventi.
Medicininė dėlė gyvena nedideliuose, gerai įšylančiuose vandens telkiniuose su dumblingu dugnu, gausia vandens ir pakrantės žoline augalija, nuožulniais krantais, dažnai aptinkama periodiškai išdžiūstančiuose vandens telkiniuose. Džiūstant vandens telkiniui, įsirausia į dumblą. Išlieka tik tuose telkiniuose, kur gyvena varliagyviai – vienas pagrindinių medicininių dėlių mitybinių objektų.
Populiacijos gausumas nežinomas.
Pagrindinė grėsmė eutrofinių vandens telkinių sukcesija iki visiško užpelkėjimo, vandens telkinių ir pakrančių transformacija, vandens telkinių tiesioginė ir netiesioginė tarša. Viena iš potencialių grėsmių yra šių gyvūnų rinkimas, didžiausią įtaką turėjęs XX a. pirmojoje pusėje.
Rūšis paplitusi visoje Europoje (išskyrus Portugaliją, Belgiją, Olandiją, Albaniją) iki Estijos, Pietų Uralo, europinės Rusijos šiaurvakarinės dalies. Lietuva yra šiaurrytiniame arealo pakraštyje.
Pastaruosius du dešimtmečius gausumas ir paplitimas Lietuvoje netirtas, apie dabartinį rūšies paplitimą yra tik atsitiktinių stebėjimų duomenų. Daugiausia radaviečių yra Rytų ir Pietų Lietuvoje, kelios radavietės – Šiaurės Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje.
Lives in eutrophic water bodies, such as ponds, waters that dry up periodically, small lakes, etc. Ecological requirements of habitat are the presence of abundant hosts (frogs, also cattle and horses), silty water bottoms, dense submerged and emergent vegetation and gently sloping banks favourable for laying cocoons. Distribution and population trends are unknown.
Zapkuvienė, Petrauskienė, 2000. Autorė – Jolanta Rimšaitė