Mažoji žuvėdra

IUCN įvertinimas

VU A4ce; C1; D1

Biologija ir ekologija

Mažiausia Lietuvos žuvėdra, atpažįstama dėl dydžio, labai tankių sparnų mostų, juodų priekinių sparnų plunksnų, geltono snapo su juoda viršūnėle, geltonai oranžinių kojų ir baltos kaktos. Jaunikliai iš viršaus šviesiai pilki, tankiai skersai dryžuoti. Snapas tamsus. Peri Nemuno ir kitų vandens telkinių smėlėtose salose, rečiau pakrantėse, žvyro ar smėlio karjeruose, nuleistuose žuvų tvenkiniuose, jūros paplūdimiuose. Monogamė. Pavasarį parskrenda gegužės mėn. Kiaušinius deda birželio mėn. Lizdas – negili duobutė grunte. Dėtyje – du–trys kiaušiniai. Veda vieną vadą, tačiau žuvus pirmajai dėčiai peri pakartotinai. Inkubacija užtrunka 18–22 dienas. Jaunikliai pradeda skraidyti 15–17 dienų amžiaus. Subręsta antraisiais gyvenimo metais. Minta smulkiomis žuvytėmis, rečiau vandens bestuburiais. Tolimoji migrantė. Rudeninė migracija intensyviausia rugpjūčio mėn.

Populiacijos gausumas

Perinčių porų gausumas stipriai svyruoja atskirais metais priklausomai nuo Nemuno hidrologinių sąlygų, nes apie 90 proc. šalies mažosios žuvėdros populiacijos įsikuria prie šios upės. 2013 m. perinti populiacija vertinta 200–300 porų. Per paskutiniuosius trisdešimt metų stebėtas iki 50 proc. šios rūšies perinčios populiacijos mažėjimas ir tai pirmiausia susiję su veisimosi buveinių nykimu kitose šalies vietovėse.

Grėsmės ir apsauga

Perinčios populiacijos gausumą riboja nepakankamas atvirų smėlio salelių ar pakrantės paplūdimių kiekis Nemune. Tačiau pagrindinė grėsmė yra perinčių paukščių trikdymas žmonėms lankantis peravietėse. Žalos perinčiai populiacijai padaro Nemuno vagos gilinimo darbai, kuomet nukasamos sąnašinės salos. Natūraliai peravietės prarandamos joms užželiant augalija.

Paplitimas

Kosmopolitinė rūšis. Peri didesnėje Europos dalyje, išskyrus jos šiaurę, nors niekur nėra gausi ar plačiau išplitusi.
Lietuvoje peri Nemuno upėje nuo valstybinės sienos su Baltarusija iki priešakinės deltos, tačiau įsikuria tik atskiruose upės ruožuose. Dažniau aptinkama Nemune ties Druskininkais, Merkine, Biršonu ir žemiau Kauno. Nuolat taip pat peri Pakruojo r. dolomito karjeruose. Kitur įsikuria tik trumpam. Migracijų metu rūšis gausesnė Nemuno upėje, o kitur aptinkama tik pavienių individų.

Summary

The abundance of the breeding population of this species fluctuates significantly depending on the hydrological conditions in the breeding grounds in any particular year. Due to a loss of suitable habitats and disturbance of breeding birds, the population has seen a 50% decrease in abundance over the last 30 years and is currently estimated at a few hundred pairs, mostly distributed along the Nemunas River.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.