Mažoji žąsis

IUCN įvertinimas

CR D1

Biologija ir ekologija

Mažiausia iš žąsų, savo išvaizda labai panaši į gausiai matomas baltakaktes žąsis. Lietuvoje dažniausiai stebima pavasarinės migracijos metu, žinoma tik pavienių paukščių žiemojimo atvejų. Rudeninės migracijos kelias aplenkia Lietuvą. Peri miškingoje ar atviroje tundroje, netoli gėlo vandens telkinių. Būdinga migracija į šėrimosi vietas, kurios dažniausiai yra šiauriau nei veisimosi vietos. Būtent dėl šios priežasties pavasarinės ir rudeninės migracijų keliai skiriasi.
Minta tik augaliniu maistu. Peravietėse tenkinasi tundrų augalais, per migraciją mūsų krašte dažniausiai aptinkama pavasario potvynio apsemiamose pievose, o žiemovietėse neretai maitinasi želmenų plotuose.

Populiacijos gausumas

Visais laikais buvo rečiausia iš žąsų. Nuo 1980 m. Lietuvoje registruota 43 kartus, iš viso stebėti 88 paukščiai. Tai atitinka per mūsų šalį migruojančios Fenoskandijos populiacijos, kurioje šiuo metu yra apie šimtą individų, esamą būklę. Kita dalis Lietuvoje stebimų paukščių (dažniausiai pavieniai individai) priklauso Švedijoje reintrodukuotai populiacijai, kurios gausumas taip pat yra labai nedidelis.

Grėsmės ir apsauga

Tikėtina, kad gausumo mažėjimą lemia padidėjęs mirtingumas žiemovietėse (dėl medžioklės) ir sumažėjęs rūšies produktyvumas (dėl plėšrūnų poveikio peravietėse). Todėl veisimosi vietose vykdomos plėšrūnų, daugiausia lapių, skaičiaus reguliavimas, o žiemovietėse siekiama sustabdyti rūšies medžioklę.

Paplitimas

Mažosios žąsys – tolimosios migrantės, Lietuvoje aptinkamos mažosios žąsies populiacijos perėjimo arealas apima tik Norvegijos šiaurę, nors neseniai šie paukščiai perėjo ir šiaurinėje Suomijos dalyje, kur šiuo metu išnyko. Migracijos metu Lietuvoje taip pat pastebėta Švedijoje reintrodukuotų paukščių, kurie žiemą praleidžia Olandijoje, skirtingai nuo Graikijoje žiemojančios rūšies natūralios Fenoskandijos populiacijos.
Lietuvoje labai retai aptinkama migracijų ir tik išskirtiniais atvejais žiemos laikotarpiais. Paskutinįjį dešimtmetį paukščiai stebimi tik Nemuno žemupyje, vieną kartą matyti Žuvinto apyl.

Summary

At present, Lesser White-fronted Goose has the status of a very rare, but regular migrant. Since 1980, there have been 43 registrations of 88 individuals, most of which have been taken in the spring and 90% of which have been recorded in the Nemunas Delta region.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jusys, Karalius, Raudonikis, 2017.