Mažoji suktenė

IUCN įvertinimas

EN B2b(iii,iv)c(iv)

Biologija ir ekologija

Tai mažutės sraigės; suaugę individai su 1,8 × 0,9 mm dydžio gelsvai rusva penkių vijų kriaukle, kurios paviršius su skersiniais ruoželiais. Kriauklė sukasi į kairę, žiotyse yra tipingas raukšlinis sustorėjimas ir dažniausiai penki, gali būti keturi–šeši, dantys.
Gyvena žemose vietose, šlapiose pievose, juodalksnių miškuose mėgsta kalkingas drėgnas vietas su vešlia žoline augalija – viksvynus, šluotsmilgynus, vingiorykštynus. Sraigės šliaužioja augalais ir jų nuokritomis, minta bakterijomis ir mikromicetais. Gegužės–birželio mėn. deda pavienius (0,5–0,65 mm) kiaušinius, iš viso 20–70 kiaušinių per vieną sezoną. Po vienuolikos–šešiolikos dienų, esant 19–23 °C temperatūrai, išsirita jaunikliai, kurie suaugusio dydį pasiekia po 40–55 aktyvumo dienų, subręsta liepos–rugpjūčio mėn. Žiemoja augalų pašaknėse. Gyvena dvejus metus, žūsta praėjus apie dešimt dienų po paskutinio kiaušinio padėjimo.

Populiacijos gausumas

Žinomos subpopuliacijos paplitusios netolygiai, individų gausumas skirtingas – 0,2–56 ind./m2, vidutiniškai po 14 ind./m2. Kai kuriose radavietėse tyrimai kartoti tris kartus ir nustatyta, kad per dešimt metų radaviečų skaičius yra sumažėjęs 10 proc. Mažųjų suktenių gausu ten, kur išlikusios nenusausintos, nesuartos natūralios buveinės su nesutrypta, nepasikeitusia augalija.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmę kelia bet koks buveinės sąlygų pakeitimas: sausinimas, suarimas, intensyvus ganymas, ekstensyvaus ganymo trūkumas ir natūrali buveinių kaita (užaugimas krūmais, medžiais) nebenaudojamose vietose, pavasarinis žolės deginimas, tarša pesticidais ar trąšomis, rekreacija. Grėsmę gali kelti buveinėse suvešėję invaziniai augalai. Norint išsaugoti rūšį, reikia išsaugoti jų buveines.

Paplitimas

Rūšis fragmentiškai paplitusi Eurazijoje, išskyrus Pietų Europą: nuo Portugalijos iki Skandinavijos, nuo Airijos iki Kaspijos jūros. Į rytus paplitusi iki Uralo kalnų, aptikta šiaurinėje Irano dalyje.
Lietuvoje žinomos 53 radavietės, paplitimas iš dalies sutampa su aukštumų dalimis, kurios pirmiausia išsilaisvino nuo paskutinio ledyno: tai Žemaičių aukštumos centrinė, Baltijos aukštumų pietinė ir Pietryčių lygumos rytinė dalys. Čia susitelkusi didžioji dalis radaviečių, kitur – pavieniai radimo faktai.

Summary

With an average abundance of 14 ind./m2 , this snail is known to be found in 53 locations in Lithuania, most of which are in higher areas in the central and south-eastern parts of the country. The species is thought to meet the threshold of a 10% population decline over the last 10 years. The main threats to this species are the modification of habitat hydrology, lack of grazing, scrub encroachment, eutrophication, pesticides and invasive plants.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Schlesch, Krausp, 1938; Gurskas, 1997; Welter-Schultes, 2012. Autorė – Grita Skujienė