Nuotraukos autorius: Giedrius Švitra Mažoji šaškytė
(lot. Melitaea aurelia)
- Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
- Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
- Klasė: Drugiai (lot. Lepidoptera)
- Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)
Biologija ir ekologija
Drugiai oranžiniais sparnais su juodomis kvadratinėmis dėmėmis, todėl yra panašūs į kitų rūšių šaškytes, nuo kurių išsiskiria mažesniu dydžiu, oranžiniais čiuopikliais, tamsesne sparnų spalva. Mažosios šaškytės gyvena miškingose vietovėse, kur išlikusi ekstensyvi žemės ūkio veikla. Populiacijos aptinkamos miškapievėse, šienaujamose mezofitinėse pievose, rečiau sauspievėse. Drugiai skraido nuo birželio vidurio iki liepos vidurio. Kiaušinėlius deda grupėmis ant mitybinių augalų. Vikšrai juodi su juodais spygliais, balsvomis atšakomis. Vikšrai minta veronikomis, kūpoliais, gysločiais, barškučiais ir kitais žoliniais augalais. Išsiritę vikšrai neišsisklaido, bet maitinasi grupėmis ir žiemoja voratinkliniais siūlais apsuktuose mitybinių augalų lapuose, taip apsisaugodami nuo parazitinių plėviasparnių. Pavasarį išsisklaido ir baigia vystymąsi. Lėliukėmis virsta ant mitybinių augalų netoli žemės.
Populiacijos gausumas
Lietuvoje žinoma apie trisdešimt radaviečių. Populiacijos labai fragmentiškos ir negausios; dažniausiai registruojama pavienių individų.
Grėsmės ir apsauga
Didelė grėsmė yra dėl įvairių priežasčių atsiradusi buveinių fragmentacija ir izoliacija. Populiacijų nykimą lemia natūrali buveinių kaita keičiantis tradicinei žemėnaudai: pievos, kurios nebešienaujamos ir kuriose nebeganoma, apauga krūmais ir medžiais, nenaudojamos pievos yra apsodinamos mišku. Norint apsaugoti išlikusias populiacijas, būtinos gamtotvarkos priemonės pievų buveinėse, neleidžiant joms apaugti sumedėjusia augalija: ekstensyvus ganymas ar šienavimas, skatintinas degradavusių pievų buveinių atkūrimas.
Paplitimas
Azijoje, Pietų Urale, Vakarų Sibire.
Lietuvoje rūšies paplitimas yra ribotas, neaptinkama vakarinėje dalyje.
Summary
Though there are more than 30 known localities, this species is characterised in Lithuania by very local distribution and by small populations. The main threats relate to natural succession of habitats due to agricultural abandonment and changing management (overgrowth of meadows with bushes and trees).
Galerija
Informacijos šaltiniai
Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004.