Mažoji nertvė

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Stambios vandens samanos. Augalams būdinga tamsiai žalia ar švelniai geltona spalva, rečiau pasitaiko raudonos spalvos atspalvių. Stiebo ilgis siekia iki 40 cm, bet kai kuriuose regionuose samana išauga net iki 1 m ilgio ar daugiau. Lapai pailgai lancetiški, išilgai perlinkę, lygiais kraštais, be gyslos, 0,5–0,7 mm pločio, 2–3 mm ilgio. Lapai gana tankiai apaugę stiebą. Dvinamės samanos. Sporinė pailgai kiaušiniška, rausva, pasislėpusi tarp pericheto lapelių.
Reikli augavietėms samana, vėsaus klimato srityse dažnai aptinkama kalnų upeliuose ar kituose skaidriuose ir neužterštuose vandens telkiniuose. Skirtingai negu į šiaurę nutolusiuose regionuose, kuriuose samana auga rūgštesnėse augavietėse, Centrinėje Europoje įsikuria neutralios reakcijos vandenyse. Dažniausiai aptinkama tekančiuose, bet gali augti ir stovinčiuose, maisto medžiagų neturtinguose vandens telkiniuose. Mažajai nertvei įsikurti reikalingi substratai (uolos, akmenys ar medžio šaknys), prie kurių samana prisitvirtina rizoidais.

Populiacijos gausumas

1929 m. samana aptikta Notigalės ežere ant medžio šaknų. Populiacija buvusi nedidelė. Dabartinė populiacijos būklė nežinoma.

Grėsmės ir apsauga

Augavietes būtina saugoti nuo vandens lygio svyravimų, aplinkinių teritorijų hidrologinių sąlygų pokyčių, vandens taršos, substratų naikinimo.

Paplitimas

Pagrindinis rūšies arealas driekiasi vėsaus ir vidutinio klimato juostose, aptinkama Azijoje, Grenlandijoje, Šiaurės Amerikoje, Šiaurės ir Centrinėje Europoje. Lietuvoje vienintelė šiuo metu žinoma rūšies radavietė Kupiškio r.

Summary

A very rare species in Lithuania, the only recent finding being in the Kupiškis district. In 1929, the species was found in Lake Notigalė among tree roots. The current state of this population is unknown. It is necessary to recheck this earlier locality and search for new ones.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Minkevičius, 1935; Jukonienė, 2003a.