Mažoji išnura

IUCN įvertinimas

EN B2ac(ii,iii,iv)

Biologija ir ekologija

Viena mažiausių strėliukių, kūno ilgis ir išskėstų sparnų plotis – apie 30 mm. Išvaizda labai panaši į elegantiškąją išnurą (Ischnura elegans), nuo kurios patelės skiriasi tuo, kad neturi šviesaus segmento pilvelio gale, o patinėliai – kad šviesiai mėlynas yra ne vienas, o pusantro narelio. Ką tik išsiritusios patelės būna oranžinės spalvos, vėliau tampa žaliomis, kartais mėlynomis. Patinėliai bręsdami iš žalių tampa mėlynais.
Lervos yra mažai konkurencingos, todėl yra tarp pionierinių rūšių, aptinkamų jaunuose vandens telkiniuose su menka augalija ir be organinių nuosėdų. Labiausiai tinka seklūs, greitai įšylantys stovinčio vandens telkiniai, susidarantys karjeruose, išvalytuose grioviuose, kūdrose. Retkarčiais pasitaiko natūraliose buveinėse – didesnių upių slėniuose, pajūrio smėlynų įdubose, kur reguliariai atsiranda naujų mažų vandens telkinių. Lervos minta smulkiais bestuburiais. Jų vystymasis trunka vienus ar dvejus metus. Suaugėliai skraido nuo gegužės vidurio iki rugsėjo medžiodami smulkius vabzdžius. Kadangi veisimuisi tinkamos buveinės nėra stabilios dėl augalijos tankėjimo, suaugėliai priversti ieškoti naujų vietų. Todėl kartais galima aptikti migruojančių individų, nutolusių nuo tinkamų buveinių.

Populiacijos gausumas

Dažniausiai stebimi pavieniai ar po keletą individų, tik retais atvejais jų gali būti dešimtimis. Dėl vandens telkinių nuolatinio užaugimo ar sunaikinimo kasybos darbų metu ir dėl nereguliaraus naujų buveinių susiformavimo bendras populiacijos dydis gali labai svyruoti.

Grėsmės ir apsauga

Natūralių buveinių yra labai mažai. Dauguma antropogeninių buveinių yra priklausomos nuo ūkinės veiklos ir jų būklė yra nestabili, sunkiai prognozuojama. Palankiai būklei užtikrinti reikia atkreipti dėmesį į reikalavimus dėl kasybos reglamentavimo, karjerų rekultivavimo. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingos gamtotvarkos priemonės, skirtos sekliems vandens telkiniams reguliariai atnaujinti.

Paplitimas

Vidutinių platumų rūšis, kurios arealas apima visą Europą, išskyrus šiaurinę Fenoskandijos dalį. Pietuose siekia Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus, o rytuose – Mongoliją ir Šiaurės Kiniją. Būdinga plati migracijos zona ieškant naujų tinkamų teritorijų.
Lietuvoje padrikai paplitusi visoje teritorijoje. Kiek rečiau aptinkama rytinėje šalies dalyje.

Summary

A southern species with a scattered distribution across the country. Larvae develop in temporary shallow water bodies with poorly developed vegetation. Most of the habitats are anthropogenic – quarry ponds, cleared ditches, etc. Natural habitats in the large river valleys and coastal sand depressions are very rare. Threats arise from dependence on economic activity, which is volatile and can lead to large fluctuations in population size.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Stanionytė, 1993a, 1993b; Gliwa, Švitra, 2016.