Mažoji ankstyvė

IUCN įvertinimas

NT B1+2

Biologija ir ekologija

Mažai žinoma. Lervos mažos, 5–7 mm, gyvena nedidelėse lygumų ir neaukštų kalnų šaltavandenėse, šaltiniuotose, srauniose upėse. Vandens temperatūra vasarą įšyla iki 17 °C; dažnai ir dėl to, kad vandens telkinys būna apaugęs mišku. Gruntas smėlėtas, žvyruotas, akmenuotas. Už nuskendusių medžių ir šakų, didesnių akmenų ant smėlio susidaro sąnašų ploteliai, kur ir gyvena detritofagės lervos. Suaugėliai nedideli, kūno ilgis siekia 3,5–4,5 mm. Centrinėje Europoje, skirtingose vietovėse, mažųjų ankstyvių skraidymo laikas prasideda nuo kovo vidurio ir tęsiasi iki liepos pabaigos. Lietuvoje suaugėliai stebėti balandžio–birželio mėn.

Populiacijos gausumas

Populiacijos pokyčiai nežinomi. Tik Sarioje lervų buvo gausu – 1958 m. surinkta keliasdešimt individų. Gausesni mažųjų ankstyvių skraidymai buvo stebėti Viešvilės žemupyje (iki 2003 m.), kurie leidžia manyti, kad didžioji Viešvilės upės dalis yra tinkama gyventi šiai rūšiai. Pastarųjų metų (2008–2010 m.) duomenimis, iki dešimties suaugėlių individų buvo registruota šalia trijų minėtų upių.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra upių tarša ir buveinių fizinių charakteristikų pasikeitimai, o ypač srovės greičio sulėtėjimas, upės dugno pasikeitimai (grunto užpylimai, dugno valymai, gilinimai ir kt.), kurie dažnai atsiranda pertvarkant hidrografinį tinklą – įrengiant hidroelektrinių ir rekreacines užtvankas, tvarkant upių krantus. Kadangi mažosios ankstyvės yra blogos skrajūnės, jų paplitimas yra apribotas, nors tokie veiksniai, kaip upės dydis ar nuolydis, nėra svarbūs. Dingus tinkamiems biotopams (pavyzdžiui, atsiradus patvankai kas sumažina srovės greitį, padidina vandens temperatūrą, pagreitina dugno dumblėjimą), rūšis gali išnykti.

Paplitimas

Rūšis plačiai paplitusi Vakarų Palearktikoje, visur gana reta, gausesnė Skandinavijoje. Lietuvoje lervų retai registruojama, žinoma tik iš dviejų upėtakinio tipo upių – Vilnios (1961 m.) ir Sarios (1958 m.). Pastaraisiais metais (2003–2010 m.) stebėti tik šių ankstyvių suaugėliai ties Mera, Saria ir Viešvile. Tai ledynmečio reliktinė rūšis, kuriai svarbiausia šaltas vanduo, stipri srovė ir dažnai humusingas vanduo.

Summary

This species is rarely found in Lithuania. Although the larvae have only been found in two rivers (the Vilnia and Sariaabout, both 60 years ago), adults are found at the rivers Mera, Saria and Viešvile. The more frequent observations of adults at the Viešvile suggest that most of this river could be suitable for this species. The main threat facing the species is the disturbance of suitable habitats – decrease of current velocity and change of bottom structure.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1962; Kovács et al., 2008; Kovács et al., 2011.