(lot. Nuphar pumilum)
Daugiametis, šakniastiebinis vandens augalas su povandeniniais ir plūduriuojančiais lapais. Žiedai dvilyčiai, geltoni. Purka aiškiai dantytais pakraščiais. Žydi liepos ir rugpjūčio mėn. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis, kurios subręsta ąsotėlio pavidalo vaisiuje. Auga mažuose, dažniausiai pelkiniuose ežeruose. Būdinga minkšto vandens ežerų rūšis. Auga nedidelėmis grupėmis arba kelių metrų ilgio, siauromis juostomis 0,5–2(3) m gylyje. Toje pačioje augavietėje gali gyvuoti pakankamai ilgai – pavyzdžiui, Salotės ežere (Vilniaus m.) buvo pakartotinai rasta beveik po 200 metų. Dažnai auga kartu su paprastosiomis lūgnėmis ir mažažiedėmis vandens lelijomis. Pelkiniuose ežeruose vyrauja monodominantinės Nupharetum pumili bendrijos, rečiau kartu auga kiminai ar Batrachospermum genties raudondumbliai.
Daugelyje radaviečių populiacijų būklė nežinoma. 2019 m. gausiausios mažažiedės lūgnės populiacijos buvo žinomos Balžio ir Tapelių ežeruose (Vilniaus m. sav.). Nuolatos mažažiedė lūgnė auga kai kuriuose Girutiškio rezervato (Švenčionių r.) pelkiniuose ežerėliuose. Buvusi gausi ir gyvybinga jos populiacija Kaliūkščio ežere (Trakų r.) yra labai sunykusi.
Bendros grėsmės rūšiai išlikti yra vandens tarša ir eutrofizacija, apyežerių sausinimas. Tačiau apie realias grėsmes šalyje, kaip ir apie rūšies paplitimą, duomenų yra nedaug. Galima įtarti, kad nurodomos augavietės upėse, upeliuose, kūdrose, tvenkiniuose, priskirtinos mažažiedės lūgnės ir paprastosios lūgnės hibridams arba smulkioms mažažiedės lūgnės formoms. Grėsmės tendencijoms įvertinti būtina patikrinti žinomas augavietes, nustatyti dabartinį rūšies paplitimą, populiacijos gausumą ir būklę.
Rūšis paplitusi Eurazijos šalto ir vidutinio klimato juostose. Lietuvoje daugiausia istorinių radaviečių yra rytinėje ir pietrytinėje dalyse. Mažai žinoma apie dabartinį rūšies paplitimą.
Rare in Lithuania, the main known localities are situated in eastern and south-eastern parts of the country. Very few localities have been found since 1990. In many former habitats, the state of populations is unknown and, thus, an assessment of the current species distribution and the state of population is necessary for evaluation of real threats to this species.
Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961; Balevičienė, Gudžinskas, Sinkevičienė, 2000.