SRIS

Valerijus Rašomavičius Nuotraukos autorius: Valerijus Rašomavičius
Pildyti stebėjimo anketą

Mažasis varpenis

(lot. Botrychium simplex)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Šertvūnai (lot. Polypodiophyta)
  • Klasė: Driežlielainiai (lot. Ophioglossopsida)
  • Sąrašas: Berno konvencija - I, Buveinių direktyva - II, Buveinių direktyva - IV, Lietuvos TSR raudonosios knygos sąrašas (1984), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Trūksta duomenų (DD)

IUCN įvertinimas

DD


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, vasaržalis, sporinis augalas. Geofitas. Augalas – iki 8 cm aukščio. Sterilios lapo dalies (trofoforo) lakštas pavienis, labai retai būna du. Lygus. Trofoforas su koteliu atsišakoja augalo pamatinėje dalyje arba ties viduriu. Trofoforas su trimis skiautėmis, iš kurių vidurinė didžiausia, du–tris kartus plunksniškai šakota. Pinulių – viena–trys poros, jos kiaušiniškos, varpiškos, retai inkstiškos su neišreikšta vidurine gysla. Sporifikuojanti dalis (sporoforas) šluotelės pavidalo, vieną–du kartus plunksniškai šakotas. Dauginasi sporomis, kurios susiformuoja rutuliškose sporangėse. Sporifikuoja birželio–liepos mėn. Dauginimasis sporomis – lėtas, neefektyvus procesas. Gametofitui susiformuoti reikalingos specifinės mikroaplinkos sąlygos, o apvaisinimui būtinas vanduo. Šie augalai sudaro mikorizę. Tai vieni iš veiksnių, ribojančių šio augalo plitimą. Mažieji varpeniai – vidutinio ūksmingumo ar vidutinio šviesumo buveinių augalai. Auga labai skurdžiuose ar skurdžiuose maisto medžiagų, labai rūgščiuose, vidutinio drėgnumo dirvožemiuose.
Lietuvoje auga sausuose briedgaurynuose, ganyklose, žemažolėse, nesusivėrusiose pievose.

Populiacijos gausumas

Prie Uošnos upelio (Plungės r.) esanti populiacija buvo negausi, rasta tik sporifikuojančių individų. Nemirsetoje, pajūrio smėlynuose aptikta 1500 tiek sporifikuojančių, tiek vegetatyvinių individų.

Grėsmės ir apsauga

Nyksta dėl augaviečių apaugimo aukštaūgėmis, tankiakerėmis žolėmis, krūmokšniais ar krūmais. Kaip didžiausios grėsmės šių augalų populiacijų gyvybingumui dažnai nurodoma: sukcesija, dirvožemio suslėgimas ir augaviečių išdžiūvimas, invazinių augalų įsigalėjimas augavietėse ir aktyvi rekreacija.

Paplitimas

Rūšis daugiau paplitusi Šiaurės ir Centrinės Europos, Šiaurės Amerikos temperatinėje juostoje, yra žinoma Japonijoje ir Pietų Grenlandijoje. Europoje tai vienas rečiausių Botrychium genties augalų, šiuo metu nykstantis visame žemyne. Lietuvoje žinomos dvi šios rūšies populiacijos.

Summary

This species is known to be found in two localities. In the first (the Plungė district), only a few sporifying individuals have been observed, while the second (the Nemirseta localitydistrict) consists of a newly found population in grey dunes that consists of approximately 1500 sporifying and vegetative individuals.

Informacijos šaltiniai

Lazdauskaitė, 1996.