(lot. Anagallis minima)
Vienmetis 2–8 cm aukščio augalas stačiu, kartais šakotu stiebu. Žiedai pavieniai, labai smulkūs ir neišvaizdūs, bekočiai, išaugę lapų pažastyse, išsiskleidžia tik vidurdienį. Žiedo vainikėlis trumpesnis už taurelę, baltas arba rausvas. Žydi ir brandina sėklas visą vasarą. Sėklos labai smulkios. Auga drėgnuose, lengvo dirvožemio dirbamuose laukuose, palaukių vagose, lauko keliukų išdžiūstančiose įlomėse, pagrioviuose, vandens telkinių pakrantėse. Šviesomėgis augalas, kurį lengvai nukonkuruoja susiveriančios daugiametės žolės.
Per paskutinįjį dešimtmetį registruota tik viena nauja radavietė, beveik nė vienas istorinis radinys nėra iš naujo pakartotas. Šių augalų paplitimą ir gausumą riboja augaviečių stoka, populiacijų gausumas jose priklauso nuo kasmetinio drėgmės režimo. Tinkamose augavietėse palankiais metais populiacijų būta labai gausių (augalas itin smulkus).
Kadangi svarbiausios buveinės yra grūdinių kultūrų pasėliai, tinkamų augaviečių labai sumažėjo nusausinus ir išlyginus dirbamąsias žemes. Nyksta intensyviai dirbant žemę, nebelaikant ražienų ir piktžoles naikinant cheminėmis priemonėmis. Būtina atkurti ir dirbtinai palaikyti populiacijas ekstensyvaus žemės ūkio sklypuose (ekologiniuose ūkiuose, nacionaliniuose parkuose,
muziejuose).
Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, Mažojoje Azijoje, Šiaurės ir Vakarų Afrikoje, randama Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje. Lietuvoje istorinės radavietės išsidėsčiusios po visą teritoriją.
In the past, this species was widespread throughout Lithuania, but in the last decade, only one locality has been recorded. With the draining and levelling of arable land, suitable habitats have considerably decreased. Intensive land use and weed control, by applying herbicides, continue to be the main threats facing the species.
Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.