SRIS

Marius Karlonas Nuotraukos autorius: Marius Karlonas
Pildyti stebėjimo anketą

Mažasis erelis rėksnys

(lot. Clanga pomarina)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Paukščiai (lot. Aves)
  • Klasė: Sakaliniai (lot. Falconiformes)
  • Sinonimai: Aquila pomarina
  • Sąrašas: Berno konvencija - II, Bonos konvencija - II, CITES konvencija - II, Prekybos reglamentas - A, Paukščių direktyva - I, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 3(R), Lietuvos TSR raudonosios knygos sąrašas (1984), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Pažeidžiami (VU)

IUCN įvertinimas

VU C1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio erelis, tiek viršutinės, tiek apatinės kūno dalies ir sparnų plunksnos varijuoja nuo šviesiai iki tamsiai rudos. Monogamas. Perėti pradeda ketvirtaisiais–penktaisiais gyvenimo metais, ilgiausia žinoma gyvenimo trukmė – 26 metai. Lietuvoje pasirodo kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Įsikuria įvairaus tipo miškuose, netoli žemės ūkio naudmenų. Lizdams vietas renkasi brandžiuose, įvairios rūšinės sudėties medynuose. Lizdą iš šakų sukrauna daugiausia eglėse, ąžuoluose, beržuose, juodalksniuose. Lizdai būna vidutiniškai 15 m aukštyje nuo žemės. Gūžtą iškloja žaliomis šakelėmis, kuriomis papildo lizdą visą veisimosi sezoną. Deda dažniausiai du kiaušinius, peri patelė, inkubacijos trukmė – apie 38–46 dienos. Vidutiniškai 60 proc. porų sėkmingai išaugina vadas. Sėkmingoje vadoje dažniausiai išauga vienas jauniklis. Kitas žūsta ankstyvoje augimo stadijoje dėl agresyvaus vyresniojo jauniklio elgesio. Jaunikliai lizduose auga 52–63 dienas ir juos palieka liepos trečiąją–rugpjūčio pirmąją dekadą. Jauniklį iki migracijos maitina suaugę paukščiai. Minta smulkiais žinduoliais, ypač pelėnais, paukščiais, varliagyviais. Grobio ieško dažniausiai pievose, kirtavietėse, upių, griovių pakraščiuose, raistuose. Į tas pačias lizdavietes grįžta metai iš metų, naudoja tą patį lizdą ne vienus metus. Migracija prasideda rugsėjo mėn.

Populiacijos gausumas

Lietuva yra pasaulinės populiacijos gausumo epicentre, šalyje peri apie 1900–2900 porų. Lokalaus gausumo tyrimai stacionaruose rodo, kad iki 1995 m. porų perėjo daugiau nei 2012–2014 m. Pastarąjį dešimtmetį ženklių gausumo pokyčių neregistruota.

Grėsmės ir apsauga

Dėl plynųjų miškų kirtimų sunaikinamos oficialiai neregistruotos lizdavietės, potencialios veisimosi buveinės. Optimalios mitybinės buveinės degraduoja dėl pievų pavertimo dirbamąja žeme, savaime apaugant ar užsodinant medžiais. Registruojama suaugusių paukščių žūties atvejų, atsitrenkus į vėjo jėgaines.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje. Šiaurėje arealas baigiasi Estijoje, o pietuose – Graikijoje, Vakarų Turkijoje. Vakarinis arealo pakraštys kerta šiaurrytinę Vokietijos dalį, rytinė arealo dalis eina per vakarinę Rusijos dalį (Maskvos, Vladimiro ir Ivanovo sritis). Nedidelė izoliuota arealo dalis yra Kaukaze. Paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Kuršių neriją. Didelis perinčių porų tankumas yra Vidurio, Šiaurės, Rytų Lietuvoje. Retai peri žmonių tankiai gyvenamosiose vietovėse, taip pat Pietų, Pietryčių Lietuvoje.

Summary

This is a widespread species in Lithuania with an estimated population 1900–2900 pairs. The highest breeding densities are in central, northern and eastern parts of the country and the species usually selects mature stands near agricultural areas, with the nests mostly built in spruce, oak, birch or black alder. The current population is lower than that of the mid-1990s, but has been stable over the last decade.

Informacijos šaltiniai

Treinys, 2009; Treinys ir kt., 2013.