Mažasis baublys

IUCN įvertinimas

VU D

Biologija ir ekologija

Patino nugara ir viršugalvis juodi, didelė sparnų dėmė ir apačia baltai gelsva. Patelei būdinga mažiau kontrastinga rusva sparnų dėmė, rudesni sparnai ir kiek dryžuota nugara. Puikiai maskuojasi augalijos sąžalynuose. Peri dažniausiai nedideliuose tiek natūraliuose, tiek dirbtiniuose (karjeruose, tvenkiniuose, kūdrose) vandens telkiniuose, gausiai apaugusiuose viršvandenine augalija su krūmų ar medelių priemaiša. Toleruoja artimą žmogaus kaimynystę, tačiau paslaptingas ir sunkiai pastebimas, nes juda laipiodamas augalų stiebais ir retai rodosi atviroje aplinkoje. Ypač aktyvus naktį ir sutemus, todėl balsas dažniausiai girdimas tuo metu ir tik visai ramiu oru dieną. Lizdą sukrauna iš nendrių stiebų ir medžių šakelių žemuose krūmuose ar ant išgulusių nendrių. Dažnai geri nedidelėmis kolonijomis. Gegužės pabaigoje–birželio mėn. deda penkis–šešis baltus kiaušinius. Abu poros nariai pakaitomis peri septyniolika–devyniolika dienų. Jaunikliai, kuriais rūpinasi abu tėvai, lizdą palieka septyniolika–aštuoniolika dienų amžiaus. Išveda vieną vadą. Minta daugiausia vandens vabzdžiais ir jų lervomis, rečiau mažomis žuvimis ar kitais vandens bestuburiais. Rudenį išskrenda rugpjūčio–rugsėjo mėn. Tolimasis migrantas.

Populiacijos gausumas

Dėl slapto rūšies gyvenimo būdo apie paplitimą šalyje duomenų nepakanka. Akivaizdu, kad mažųjų baublių yra negausu, nes Lietuva yra šiauriniame rūšies arealo pakraštyje. 2013 m. perinti populiacija įvertinta 30–60 porų, nurodant, jog gausumas XXI a. išlieka stabili. Tačiau pastaraisiais metais yra aptinkama naujų peraviečių.

Grėsmės ir apsauga

Galimai reikšmingos grėsmės iki šiol nėra įvardytos, nes jas buvo sunku identifikuoti dėl prasto rūšies ištirtumo. Tačiau svarbu užtikrinti esamų buveinių žinomose peravietėse išsaugojimą. Galima įtarti, kad neigiamą poveikį perėjimo sėkmingumui daro plėšrūnai, ypač varniniai paukščiai.

Paplitimas

Europoje rūšis paplitusi nuo Pirėnų pusiasalio iki Rytų Baltijos. Šiaurėje perėjimo arealas siekia Sankt Peterburgo sritį, pietuose aptinkama iki Viduržemio jūros pakrančių. Lietuvoje per paskutiniuosius 10 metų aptikta daugiau nei dvidešimties šalies rajonų vietovėse. Reguliariai peri Baltosios Vokės durpyne ir žuvininkystės tvenkiniuose, Kauno mariose, Ilgės ežere (Elektrėnų sav.), Nemuno deltoje.

Summary

The national population of this species was estimated at 30–60 nesting pairs in 2013. However, new breeding sites have been identified in recent years and, subsequently, the population is now considered larger. This might be related to both expansion of the species distribution range in Lithuania, taking advantage of the diversity of suitable breeding habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.