Marmurinis auksavabalis

IUCN įvertinimas

NT B2

Biologija ir ekologija

Vidutinio,19–25 mm, dydžio, kūnas masyvus. Viršutinė kūno pusė – galva, priešnugarėlė ir antsparniai bronzinės spalvos, antsparniai išmarginti smulkiomis,šviesiomis, netaisyklingos formos dėmelėmis. Apatinė kūno pusė rusvai ruda, metališkai blizganti, pilvelio segmentai šonuose turi pailgas, šviesias dėmeles, letenos žalios. Tai lapuočių ir mišriųjų miškų rūšis, vabalai taip pat gali gyventi senuose miestų želdynuose: parkuose, skveruose. Lervos vystosi trūnijančioje senų lapuočių – klevų, ąžuolų, liepų medienoje. Vystymosi trukmė – dveji metai. Lerva lėliuke virsta specialiame kokone, pažeminėse drevėse ar tarp medžių šaknų. Suaugę vabalai skraido šiltomis saulėtomis dienomis birželio–liepos mėn. Marmurinių auksavabalių randama ant įvairių augalų,dažniausiai ant erškėtinių ir salierinių žiedų ar ant medžių kamienų prie ištekančių sulčių.

Populiacijos gausumas

Rūšies gausumas netirtas ir neįvertintas, randama pavienių individų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausios grėsmės – brandžių, drevėtų lapuočių medžių šalinimas, senų sodų ir parkų nykimas. Vabalų gyvenamose vietose būtina išsaugoti senus, drevėtus lapuočius – ąžuolus, klevus, liepas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Pietų Europoje, Kaukaze, rytuose arealas siekia Mongoliją, Šiaurės Rytų Kiniją.

Summary

Considered an insufficiently known species associated with old hollow trees, especially oaks and maples. The larvae develop in the decaying wood inside of hollows and the main threat facing the species is the removal of old deciduous trees.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Ivinskis, Rimšaitė, Ferenca, 2007; Dapkus, Tamutis, 2008; Ivinskis, Meržijevskis, Rimšaitė, 2009; Stanionis, Petrikas, 2011; Obelevičius, 2015.