Margasis tarkšlys

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Stambiausias iš Lietuvoje nuolat gyvenančių skėrių, kūno ilgis gali siekti beveik 4 cm. Lengvai atpažįstamas iš ryškaus šviesiai avietinės spalvos užpakalinių sparnų pamato, geltonų užpakalinių blauzdų ir žemos priešnugario keteros su dviem skersinėmis vagelėmis. Didžiojoje arealo dalyje margieji tarkšliai dažniausiai būna tamsiai pilki su smulkiu šviesiai pilku raštu. Lietuvoje stebėti individai buvo tamsiai žalios samanų spalvos su smėlio spalvos šviesiu raštu. Užpakalinių sparnų centrinės gyslos sustorėjusios, jomis skrydžio metu gali skleisti būdingą tarškantį garsą.
Lietuvoje margasis tarkšlys gyvena smėlynų sukcesijos ankstyvųjų stadijų buveinėse su atviro smėlio plotais – nesusivėrusiose smiltpievėse tarp viržynų. Tokios buveinės natūraliai susiformuoja pušynų gaisravietėse ir erozijos ardomuose žemyninių kopų šlaituose; tinkamos antropogeninės kilmės buveinės aptinkamos kariniuose poligonuose. Suaugėliai Lietuvoje stebimi liepos–rugpjūčio mėn. Patelė deda kiaušinius paketais į smėlį; žiemoja embrionai, jaunikliai išsirita kitų metų pavasarį. Augalėdis, minta varpinių augalų lapais.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje labai reta rūšis. Gausumas nėra įvertintas. Vienintelėje žinomoje radavietėje stebėti pavieniai individai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai – nesusivėrusių smiltpievių ir viržynų sukcesinis užaugimas, užsodinimas mišku ir tas buveines suformuojančių trikdžių stoka, visų pirma, gamtinių gaisrų pušynuose slopinimas ir stygius. Rūšies apsaugai būtina žinomos populiacijos buveinėse stabdyti sukcesiją, pašalinant medžius ir krūmus, valdomais gaisrais atnaujinti viržynus, padidinant juose nesusivėrusių plotų dalį, neatsodinti gaisraviečių pušynuose, leidžiant jose formuotis nesusivėrusioms smiltpievėms.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Šiaurės ir Centrinėje Europoje, Šiaurės Eurazijos miškastepėse ir stepėse rytuose iki Mongolijos ir Jakutijos. Daugumoje Europos šalių, kuriose dar gyvena, laikoma labai reta ar sparčiai nykstančia rūšimi. Lenkijoje ir Latvijoje margasis tarkšlys jau kelis dešimtmečius neaptinkamas, laikomas išnykusiu.
Lietuvoje žinoma viena izoliuota populiacija Švenčionių r., Pabradės kariniame poligone. XX a. pirmojoje pusėje taip pat gyveno Vilniaus apyl., kur šiuo metu išnykęs.

Summary

The single known population of Speckled Buzzing Grasshopper occurs on the Pabradė military training range. The species is found in early-successional siliceous heathland with Corynephorus grassland and areas of open sand. The main threat is habitat change due to natural succession or afforestation and the lack of disturbances, such as forest wildfire on sandy terrains that induce succession and provide suitable open habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Szeliga-Mierzeyewski, 1927; Budrys et al., 2008.