Lygioji seligerija

IUCN įvertinimas

CR A3c

Biologija ir ekologija

Tai smulki samana. Stiebelių su sporų dėžutėmis ilgis – apie 2 mm, linijiškų lapelių ilgis – apie 1 mm. Auga pavieniui arba telkinėliais ant pavėsyje esančių drėgnų kalkakmenio uolų, skardžių, riedulių ir jų plyšiuose. Rečiau randama ant kalkingo smiltainio. Vienanamės samanos, labai dažnai randamos su sporogonais. Plinta sporomis. Lietuvoje spalio mėn. šių samanų sporinės dažniausiai buvo subrendusios, su lengvai nukrintančiais dangteliais.

Populiacijos gausumas

Vienintelė šalyje žinoma populiacija rasta ant 3 m aukščio ir 4 m pločio upės vagoje stovinčio kalkakmenio luito, mišriuoju mišku apaugusiame slėnyje. Įvairaus tankumo vejomis lygioji seligerija auga apie 1 m2 plote. Populiacijoje rasta subrendusių ir jaunų sporofitų. Radavietė žinoma nuo 2005 m.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies retumą Lietuvoje lemia tinkamų buveinių trūkumas. Artimiausios potencialiai tinkamos buveinės – dolomito atodangos Nemunėlio upės sl., Biržų r. Vienintelė žinoma populiacija gali išnykti dėl natūralių veiksnių poveikio: kalkakmenio, ant kurio auga samana, ir upės šlaito erozijos (dirvožemio slinkimas ant augavietės), kitų augalų konkurencijos.

Paplitimas

Lygioji seligerija paplitusi visuose Europos kalnuose nuo Britų salų ir Pirėnų pusiasalio vakaruose iki Karpatų rytuose, dažniausiai aptinkama Pietų ir Centrinėje Europoje. Ji reta į rytus nuo Baltijos jūros: Latvijoje nerasta, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje reta rūšis.
Lietuvoje žinoma viena populiacija Bražuolės upės žemupyje, Trakų r.

Summary

Only one locality for this species is known in the country, this being on a limestone outcrop exposed by water erosion in a river bed and shaded by trees and shrubs. The moss covers an area of ~1 m2. This population is threatened by natural factors such as erosion of the outcrop and the slope of the river valley (soil drift), as well as competition with other mosses and vascular plants.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Ellis et al., 2016.