Lūšis

IUCN įvertinimas

VU A1ac

Biologija ir ekologija

Būdingiausi išvaizdos bruožai – trumpa uodega juodu galu, trikampės ausys su plaukų kuokšteliais galuose, trumpas iš šonų susiplojęs kūnas. Kojos ilgos ir stambios, užpakalinės ilgesnės už priekines. Kailis pilkos, rusvos ir baltos spalvos, tamsesnės dėmės labiau matomos vasarą. Sveria iki 30 kg. Ruja vyksta nuo vasario iki balandžio mėn. Nėštumas trunka apie 70 dienų, jauniklius veda gegužės mėn., vadoje būna vienas–penki (dažniausiai du–trys) jaunikliai. Gamtoje išgyvena iki septyniolikos metų.
Gyvena dideliuose mišriuosiuose miškuose. Labiau mėgsta plotus su tankiu pomiškiu, gausiomis atželiančiomis kirtavietėmis. Pagausėjus populiacijai, ilgesniam laikui įsikuria ir mažesniuose miškuose. Apie 90 proc. maisto sudaro stirnos, likusią dalį – peliniai graužikai, bebrai, kiškiai, mangutai ir kt.

Populiacijos gausumas

Lietuva yra ištisinio lūšies arealo pakraštyje, todėl ši rūšis negali būti labai gausi. Per 1990–2000 m. Lietuvoje lūšių sumažėjo nuo 200 iki 100, 2000–2010 m. jų buvo likę tik 30–40. Paskutinįjį dešimtmetį populiacija išaugo: 2017–2018 m. buvo aptinkama apie 150 lūšių, per 2015–2018 m. registruota daugiau kaip trisdešimt vadų. Nepaisant skaičiaus padidėjimo, populiacija išlieka fragmentiška ir nepakankamai gausi.

Grėsmės ir apsauga

Svarbiausios grėsmės lūšiai yra tinkamų buveinių stoka, didelė miškų fragmentacija, trikdymas ir mitybinė vilkų bei kitų plėšrūnų konkurencija. Lūšims reikia didelių seno miško plotų, kuriuose pakaktų nuošalių vietų, kerplėšų, virtuolių ir kitokių natūralių brūzgynų, tinkamų slėptis ir vesti vaikus. Didėjant lūšių skaičiui, didėja brakonieriavimo tikimybė.
Rūšies būklė gerėja apsaugant veisimosi vietų buveines ir stabdant trikdymą veisimosi metu.

Paplitimas

Rūšis paplitusi šiaurinėje ir centrinėje Europos dalyse, Sibire iki Ramiojo vandenyno. Pietinė paplitimo riba yra Centrinė Azija ir Tibetas.
Lietuvoje iki 2000 m. buvo reta, vėliau pavienės lūšys buvo aptinkamos vos dešimtyje vietų, veisėsi dviejose vietose. Pastaraisiais metais gausėja, aptinkama beveik visoje šalyje.

Summary

After a 20 year period of low numbers, numbers of lynx in Lithuania have recently expanded. Surveys revealed over 150 individuals in 2017–2018, while over 30 breeding cases were registered in 2015–2018. However, the population is still fragmented and the main threats are a lack of primary habitats, especially those suitable for breeding, along with forest fragmentation, disturbance and food competition with other predators. An increase in illegal killing is foreseen.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999; Balčiauskas, 2018.