Liūninė našlaitė

IUCN įvertinimas

VU B1ab(i,ii,iii,iv,v)+2ab(i,ii,iii,iv,v)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, žolinis, 10–15 cm aukščio augalas ilgu plonu, šliaužiančiu šakniastiebiu ir gausiomis požeminėmis palaipomis. Bestiebis – žiedkočiai išauga į skroteles susitelkusių lapų pažastyse. Lapkočiai – iki 12 cm ilgio, pliki, ištisai sparnuoti. Lapai širdiškai kiaušiniški, jų ilgis akivaizdžiai didesnis už plotį, plika apatine puse ir su retais plaukeliais viršutinėje pusėje, tankiai nusėti rudomis liaukutėmis. Lapalakščio kraštas rinčiuotas. Prielapiai lancetiški, dantyti, iki pusės ilgio suaugę su lapkočiu. Žiedai gana dideli. Taurėlapiai pailgai kiaušiniški, buki. Vainikėlis šviesiai violetinis su šviesesniu pamatu, išmargintu tamsiai violetiniais ruoželiais. Žydi balandį–gegužę. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Auga dažniausiai netoli upių ir upelių, paprastai aliuviniuose ir pelkėtuose lapuočių miškuose, bet pasitaiko ir drėgnose pamiškėse, šlapiose pievose ir žemapelkėse. Dirvožemiai – derlingi, nuolat šlapi ar sezoniškai užliejami, daugiau ar mažiau pliki. Pakantumas užliejimams ir menkas konkurencingumas greičiausiai lemia tokių augaviečių pasirinkimą.
Gali kryžmintis su kitomis našlaičių rūšimis (šunine, miškine, smiltynine, Rivinio ir griovine našlaitėmis).

Populiacijos gausumas

Populiacija negausi. Radavietėse aptinkama 10–50 individų grupelių.

Grėsmės ir apsauga

Menkos konkurencinės savybės lemia ypatingą jautrumą rūšių sudėties pokyčiams augavietėje. Liūninė našlaitė yra jautri hidrologinių sąlygų pokyčiams. Todėl pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai, pomiškio šalinimas, medyno retinimas, miško tręšimas, pesticidų ir kitų cheminių medžiagų naudojimas miškininkystėje, išsklaidytoji paviršinių vandenų tarša dėl žemės ūkio ir miškininkystės veiklos, hidrografinio tinklo pertvarkymas, rūšių sudėties pokyčiai (sukcesija), hibridizacija su kitų rūšių našlaitėmis.

Paplitimas

Rūšis paplitusi atlantinėje, Centrinėje ir Rytų Europoje. Reta rūšis visame areale. Lietuvoje liūninė našlaitė buvo aptikta Akmenės, Kretingos, Kupiškio, Pasvalio, Šilutės ir Trakų r.

Summary

A very rare and endangered species in Lithuania, the number of individuals per locality does not exceed 50. Occurring in deciduous alluvial and swamp forests and forest edges, wet meadows and fens, the species is very sensitive to habitat changes and is declining due to clear cutting and changes to hydrological conditions.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1971; Matulevičiūtė, 2015.