Lietuvinė naktižiedė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(ii,iii,v)

Biologija ir ekologija

Vienmetis arba dvimetis, 20–45 cm aukščio, visiškai plikas, vaškiniu dangalu padengtas augalas. Stiebas status, viršutinėje dalyje šakotas, po bambliais lipnus. Lapai prisiglaudę prie stiebo ir jį šiek tiek apgaubia. Žiedai trumpakočiai, sukrauti skydeliais. Pažiedės plėvinės. Vainiklapiai purpuriniai, kartais rožiniai arba balti, sveikomis viršūnėmis, ilgesni už taurelę. Žydi gegužės–rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis, terofitas. Šviesomėgis augalas, prisitaikęs augti maisto medžiagų neturinčiuose sausuose smėlio dirvožemiuose. Įprastai auga sausuose pušynuose, pamiškėse, viržynuose, dirvonuose, atviruose upių skardžiuose. Aptinkamas ir antrinėse augavietėse – pakelėse, kirtimuose, ant miškų kvartalinių linijų.

Populiacijos gausumas

Auga pavieniui arba grupelėmis dažniausiai atvirame smėlyje. Kai kurios populiacijos nuolat ardomuose upių skardžiuose išsilaiko keliolika metų. Nepaisant antropogeninės kilmės augaviečių, kurios iš pažiūros galėtų būti tinkamos lietuvinei naktižiedei įsikurti, daugėjimo, rūšies plitimas nestebimas. Atvirkščiai, yra vietovių, kuriose augalas nebeaptinkamas.

Grėsmės ir apsauga

Augalas jautrus sukcesinei kaitai – susivėrus augalinei dangai, išnyksta. Gerai dauginasi kultūrose, todėl galimas atkūrimas naudojant vietinių populiacijų sėklas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Rytų Europoje.
Per Lietuvą eina šiaurvakarinė arealo riba – radavietės telkiasi Pietryčių Lietuvos smėlėtoje lygumoje (Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų, Varėnos, Vilniaus r.).

Summary

Localities in Lithuania are on the north-western border of the distribution area. It occurs mostly in the Dainava sandy lowlands of the south-eastern part of the country, where the populations rely on open habitats with naturally disturbed vegetation cover.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961.