SRIS

Zigmantas Gudžinskas Nuotraukos autorius: Zigmantas Gudžinskas
Pildyti stebėjimo anketą

Lietuvinė monažolė

(lot. Glyceria lithuanica)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Lelijainiai (lot. Liliopsida)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Pažeidžiami (VU)

IUCN įvertinimas

VU B1ab(iii)+2ab(iii)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, iki 150 cm aukščio, retakeris, žolinis augalas su trumpais šakniastiebiais. Žiedynas – reta, dažniausiai nusvirusi šluotelė su labai laibomis šakutėmis ir smulkiomis, 4–8 mm ilgio varputėmis. Žydi liepos–rugpjūčio mėn. Sėklas nedideliu atstumu išplatina vanduo. Dažniausiai auga senuose, drėgnuose ir šlapiuose lapuočių miškuose, jų duburiuose ir miško upelių šaltiniuotuose pakraščiuose, pasitaiko miškų kirtavietėse. Dėl savo išvaizdos ilgą laiką buvo painiojama su panašia dryžuotąja monažole (Glyceria striata), kilusia iš Šiaurės Amerikos ir sparčiai plintančia svetimkrašte rūšimi.

Populiacijos gausumas

Paprastai lietuvinė monažolė nesudaro didelių sąžalynų, bet jų fragmentų gali būti aptinkama gana dideliame miško plote. Tikėtina, kad gausesnės galėtų būti didžiausių miškų masyvų – Biržų ir Rūdninkų girių – populiacijos. Atskirų miškų radavietės pakankamai nutolusios ir izoliuotos viena nuo kitos. Detalių populiacijų būklės ir gausumo tyrimų nėra. Naujų rūšies radinių nėra nuo 1998 m.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis labiausiai nyksta dėl šlapių miškų sausinimo, plynųjų miškų kirtimų, medynų ugdymo, paliekant spygliuočius medžius, ypač egles. Labai ūksminguose eglių dominuojamuose miškuose augalai dažniausiai tik vegetuoja. Gyvybingoms populiacijoms palaikyti labai svarbios brandžių šlapių lapuočių miškų buveinės, kurioms būdinga atviresnių vietų ir tankmių mozaika. Rūšiai išsaugoti būtina patikrinti žinomas radavietes ir, esant poreikiui, paruošti gamtotvarkos planą.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Eurazijoje – nuo Šiaurės ir Centrinės Europos iki Tolimųjų Rytų ir Japonijos.
Lietuvoje reta, aptinkama stambesniuose Šalčininkų, Širvintų, Ukmergės, Kaišiadorių, Biržų r. miškų masyvuose.

Summary

This species is known to be found in several locations in Lithuania, in the Biržai, Kaišiadorys, Ukmergė, Širvintos and Šalčininkai districts. The most abundant populations occur in larger forests (such as the Biržai and Rūdninkai), probably the most favourable conditions for the survival of this species, but there are no recent records of this species since 1998.

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963; Gudžinskas, Sinkevičienė, 2002.