Liepsnotoji pelėda

IUCN įvertinimas

CR D

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio pelėda, tupinti – 29–44 cm ilgio. Viršutinė kūno ir sparnų plunksnų danga melsvai pilka, apatinė kūno dalis gelsvai oranžinė. Išskirtinis visai šviesus „veido“ ovalas palyginti su kitomis mūsų krašto pelėdomis. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Lietuvoje aptinkama ištisus metus, sėsli, įsikuria miestuose, gyvenvietėse, sodybose. Peri įvairių pastatų ertmėse (fermose, ūkiniuose pastatuose, bažnyčiose ir pan.). Deda tris–šešis baltus kiaušinius. Peri patelė nuo pirmo kiaušinio 30–35 dienas. Patinas maitina patelę perėjimo metu. Jaunikliai lizde būna apie 50–60 dienų. Po to kurį laiką dar laikosi netoli lizdaviečių, bet greitai yra išvejami suaugusių paukščių iš veisimosi teritorijų. Specializuojasi medžioti smulkius žinduolius, svarbiausias grobis yra graužikai. Taip pat gali gaudyti varliagyvius, vabzdžius, driežus, smulkius paukščius.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje kiek dažniau šių pelėdų aptinkama Pietvakarių Lietuvoje, taip pat stebima Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Aptinkama dažniausiai suaugusių individų perėti tinkamose buveinėse veisimosi periodu ar po jo. 2012–2014 m. Vilkaviškio r. aptiktos penkios vietos, kuriose tikėtinas liepsnotosios pelėdos reguliarus perėjimas. Pagal stebėtus paukščius ir jų veiklos požymius, negyvų individų aptikimą šaltomis žiemomis (rūšis sėsli, nemigruoja), populiacijos dydis šalyje vertinamas 30–50 porų. Populiacijos būklės tendencija nežinoma.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis reta dėl natūralių paplitimo priežasčių. Dėl retų perėjimo atvejų grėsmių šiai rūšiai Lietuvoje nenustatyta. Kitose šalyse Lietuvai artimame regione daug individų žūsta atšiauriomis žiemomis, nes liepsnotoji pelėda yra šilto klimato rūšis. Dėl intensyvėjančio žemės ūkio mažėja tipiškų maitinimosi buveinių plotų, kuriuose gausu pagrindinio grobio. Senų pastatų renovacija ar likvidavimas sunaikina perėjimui tinkamas vietas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi didelėje dalyje Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, Pietų, Pietryčių Azijoje, Europoje. Arealas Europoje nuo Didžiosios Britanijos šiaurės vakaruose tęsiasi per Daniją, Latviją iki Baltarusijos rytinės dalies. Rytinė arealo riba kerta vakarinę Ukrainos dalį, pietuose paplitusi Balkanų, Apeninų ir Pirėnų pusiasaliuose. Lietuva yra rūšies europinio arealo šiaurrytiniame pakraštyje, todėl rūšis peri labai retai.

Summary

This species is a rare breeder in Lithuania, with most records being in the south-western part of the country. According to observations of individuals in suitable habitat during or outside the breeding period, the population is estimated at 30–50 pairs. Due to the rarity of the species, population trends are unknown.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jusys, Karalius, Raudonikis, 2017.