(lot. Ovalisia rutilans)
Kūnas – 11–15 mm ilgio, žalias, metališkai blizgantis, viršutinė kūno pusė tankiai taškuota, išmarginta violetinėmis dėmelėmis, išilgai antsparnių eina taškuotos vagutės. Priešnugarėlės ir antsparnių šoniniai kraštai su plačiu auksiškai raudonu apvadu. Tai šilumamėgė rūšis, gyvenanti ant gerai saulės įšildomų įvarių rūšių liepų. Lietuvoje visos radavietės susijusios su mažalape liepa. Lervos vystosi dvejus–trejus metus po ligotų džiūstančių liepų žieve, niekada nerandama ant visiškai nudžiūvusių medžių. Šiaurinėje arealo dalyje, kuriai priklauso ir Lietuva, liepinis blizgiavabalis dažniausiai randamas urbanizuotoje aplinkoje: miestų parkuose ir skveruose, gatvių ir pakelių liepų želdiniuose. Tai specifinės, žmogaus suformuotos buveinės, kurios pasižymi optimaliomis liepiniam blizgiavabaliui aplinkos sąlygomis: saulės gerai apšviečiamais ir įšildomais medžiais, aukštesne aplinkos temperatūra. Vabalai skraido birželio–liepos mėn., aktyvūs karštomis saulėtomis dienomis, dažniausiai skraido aukštai tarp medžių lajų arba vikriai bėgioja medžių kamienais ir šakomis.
Gausumas nėra įvertintas. Stabilios populiacijos žinomos Kauno ąžuolyne ir Jiesios upės šlaituose.
Pagrindinę grėsmę kelia senų džiūstančių liepų šalinimas vabalų gyvenamose vietose.
Arealas apima Pietų ir Centrinę Europą į šiaurę iki pietinės Suomijos dalies, rytuose iki Krymo ir Kaukazo. Taip pat rūšis žinoma Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje randama Kaune ir Kauno apyl.: Jiesios upės šlaituose, Kamšos miške, Romainių miško parke, taip pat Kauno gatvėse, apsodintose liepomis.
A rare thermophilic species that inhabits trunks and thicker branches of previously weakened linden. The species prefers trees growing in warm places where the larva feed under the bark of the trees. In Lithuania, this species is known only in the central part of Kaunas town and its environs.
Pileckis, Monsevičius, 1995; Ehnström, Ivinskis, Ferenca, 2003; Ferenca, 2003; Inokaitis, 2004; Ivinskis, Ferenca, Rimšaitė, 2004; Tamutis, 2005; Dapkus, Tamutis 2008; Vaivilavičius, 2008.