(lot. Neoorthocaulis attenuatus)
Atpažįstama pagal labai gausius stačiai augančius ir balsvai žalius gemalinius kūnelius išauginančius stiebus. Jie labai ploni (iki 0,5 mm), standūs, apaugę stipriai prigludusiais smulkiais žvyniškais lapeliais. Šių lapų pakraščiuose gausu balsvai žalių (labai retai oranžinių ar raudonų) gemalinių kūnelių. Pagrindiniai stiebai, apaugę triskiaučiais, rečiau dviskiaučiais, lapais, prisiploję prie substrato ir sunkiai aptinkami. Dvinamės samanos. Dauginasi vegetatyviniais kūneliais. Lietuvoje sporifikuojančių individų nebuvo aptikta.
Lieknoji statplaukė auga ant vėlesnių irimo stadijų medienos nei pionieriniai epiksilai ir išlieka, kol mediena visiškai suyra. Aptinkama ant spygliuočių (eglių ar pušų) medienos drėgnuose ar vidutinio drėgnumo spygliuočių ar mišriuosiuose miškuose. Ypač tinkamos buveinės – pelkiniai miškai.
Radavietėse, kur yra pakankamai tinkamos negyvos medienos, aptinkama gausiai. Tokios sąlygos užtikrinamos rezervatiniuose ir intensyviai miškininkystei sunkiai prieinamuose miško plotuose (pelkiniuose miškuose, jų pakraščiuose, stačiuose šlaituose). Daugumoje radaviečių aptinkama ant pavienių yrančių rąstų.
Tinkamų stadijų negyvos medienos nuolatinis buvimas būtina sąlyga lieknosios statplaukės gyvybingai populiacijai palaikyti. Ant pavienių substratų aptinkamos nors ir gausios populiacijos sunyksta, jeigu nėra šalia tinkamų substratų joms atsinaujinti, todėl pagrindinė grėsmė šios kerpsamanės egzistavimui – negyvos medienos šalinimas. Kuo labiau fragmentiškos buveinės, tuo jas sunkiau pasiekia lieknosios statplaukės vegetatyvinės diasporos iš buveinių, kur ji gausiau aptinkama.
Rūšis paplitusi šiaurės pusrutulio vėsaus ir vidutinio klimato juostose. Aptinkama Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Žinomos radavietės išsidėsčiuosios visoje Lietuvos teritorijoje.
This epixylic species is known from various parts of Lithuania. Removal of dead wood from forests is the main threat to this species.
Kuzas, 1975; Naujalis, Kalinauskaitė, Grinevičienė, 1995; Kalinauskaitė, Naujalis, 2001; Jukonienė, Uselienė, Uselis, 2013.