Ledinė antis

IUCN įvertinimas

EN A2ace

Biologija ir ekologija

Nedidelė jūrinė nardanti antis, gerokai mažesnė už didžiąją antį. Žiemos laikotarpiu patinai išsiskiria kontrastingu apdaru, kuriame dominuoja balta, pilka ir tamsiai ruda spalvos, bei labai ilga smailia uodega. Patelių apdaras blankesnis, jame dominuoja ruda spalva su šviesiomis dėmėmis galvoje ir šviesia apatine kūno dalimi.
Peri tundroje, netoli gėlų vandens telkinių, kartais įsikuria salose. Žiemoja jūriniuose vandenyse, dažniausiai pasirinkdamos seklias (iki 25 m gylio) akvatorijas, neretai esančias toli nuo kranto. Žiemodamos maitinasi dugno bestuburiais, daugiausia moliuskais.

Populiacijos gausumas

Nuo XX a. devintojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios ledinių ančių gausumas Lietuvoje svyravo nuo 7000 iki 30 000 individų, o nuo 2006–2007 m. pradėjo itin smarkiai mažėti, ypač šiaurinėje priekrantės dalyje. Tai, tikėtina, sietina su invazinio juodažiočio grundalo (Neogobius melanostomus) neigiamu poveikiu dugno bendrijoms. Pastaraisiais metais žiemojančių ledinių ančių gausumas Lietuvos priekrantėje retai siekia 1000 individų.
Visoje Baltijos jūroje, kurioje žiemoja virš 90 proc. visos Vakarų Sibiro / Šiaurės Europos ledinės anties populiacijos, rūšies gausumas sumažėjo nuo 4,3 mln. individų 1993–1995 m. iki mažiau nei 1,5 mln. individų 2007–2009 m., t. y. apie 65 proc.

Grėsmės ir apsauga

Tikėtina, kad gausumo mažėjimą lemia sumažėjęs rūšies produktyvumas (dėl kintančių aplinkos sąlygų ir padidėjusio plėšrūnų poveikio peravietėse) ir padidėjęs mirtingumas žiemovietėse (dėl priegaudos verslinės žvejybos statomuosiuose tinkluose, naftos išsiliejimų jūroje ir medžioklės). Neigiamą įtaką gali daryti ir invazinės svetimžemės žuvų rūšys. Verslinės žvejybos ribojimas rūšies sankaupų vietose ir priegaudos mažinimo priemonių įdiegimas verslinėje žvejyboje yra svarbios priemonės šios rūšies būklei pagerinti.

Paplitimas

Ledinės antys – tolimosios migrantės, perinčios Arktyje, o žiemoti skrendančios į piečiau esančias jūras. Perėjimo arealas cirkumpoliarinis, Eurazijoje peri daugiausia Rusijos šiaurėje, taip pat Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.
Lietuvoje aptinkama tik migracijų ir žiemojimo laikotarpiais – spalio–balandžio mėn. Vidaus vandenyse labai reta. Baltijos jūroje aptinkama išilgai visos Lietuvos priekrantės, tačiau iki pirmojo XXI a. dešimtmečio didžiausios sankaupos buvo stebimos šiaurinėje Lietuvos Baltijos jūros priekrantės dalyje – nuo Karklės pietuose iki Šventosios šiaurėje.

Summary

In Lithuania, this species primarily occurs in marine waters during the migration periods and wintering season. Its abundance has declined sharply in recent decades and possible causes for this decline include mortalities as a result of by-catch in commercial fishing, oil pollution and hunting on the wintering grounds as well as reduced breeding productivity.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Skov et al., 2011; Hearn et al., 2015.