Lazdyninis nuosėdis

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii); D1

Biologija ir ekologija

Grybas stambus, 4–10 cm skersmens, ovalia, vėliau gaubta ar plokščia melsva kepurėle su spinduliškais rudais dryžiais ar dėmėmis ir su ilgai išliekančia pilko šydo liekana. Senesnių vaisiakūnių spalva išblunka iki pilkšvai rudos. Lakšteliai pilkšvai violetiniai. Kotas melsvas, storas, su gumbu pamatinėje dalyje ir su išnarą primenančia violetine šydo liekana. Senesnėje literatūroje ši rūšis buvo laikoma žydruoju nuosėdžiu (C. caerulescens), kuris yra labai panašus, bet neturi violetinės šydo išnaros, rudų dėmių ir auga bukynuose.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga rudenį, pavieniui ar po kelis grupėmis. Grybas sudaro mikorizę su lazdynais , manoma, ir su ąžuolais kalkingo dirvožemio, šviesiuose gana retuose plačialapių miškuose su lazdynais krūmų arde.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje rasta devyniose vietose, po vieną–du skirtingus genetinius individus, išauginančius po keletą vaisiakūnių. Gausiausios populiacijos – Ąžuolijos miške, Utenos r. ir Žaliųjų ežerų apyl., Vilniaus r. Rūšies populiacijos fragmentiškos, nes lazdyniniam nuosėdžiui tinkamos buveinės užima nedidelius plotus ir jų būklė blogėja.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę grybui kelia tinkamų buveinių, t. y. atvirų šviesių plačialapių miškų su lazdynų priemaiša plotų mažėjimas ir buveinių būklės blogėjimas įsiveisiant eglėms. Pagrindinė apsaugos priemonė – nekirsti ąžuolų ir lazdynų grybui tinkamose buveinėse. Galima tvarkymo priemonė – prašviesinimas iškertant jaunas plintančias egles.

Paplitimas

Rūšis daugiau paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje. Bendras paplitimas nėra visiškai aiškus, nes ilgą laiką lazdyninis nuosėdis buvo tapatinamas ir painiojamas su žydruoju nuosėdžiu (Cortinarius caerulescens).
Lietuvoje rūšis paplitusi pietrytinėje dalyje. Žinomos devynios paskutiniųjų dešimtmečių radavietės Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Vilniaus r.

Summary

With a south-eastern distribution in Lithuania, this species is known to be found in nine localities, the most abundant populations being in the Utena and Vilnius districts. It forms mycorrhiza with hazel and possibly oak in old-growth, open, deciduous forests on calcareous soil. The species is threatened by habitat loss and habitat degradation.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 2005; Knudsen, Vesterholt, 2012.