SRIS

Jurga Motiejūnaitė Nuotraukos autorius: Jurga Motiejūnaitė
Pildyti stebėjimo anketą

Latakinis gleivytis

(lot. Scytinium palmatum)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Aukšliagrybūnai (lot. Ascomycota)
  • Klasė: Kerpės (lot. Ascomycetes lichenisati)
  • Sinonimai: Leptogium corniculatum
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Kritiškai grėsmingos būklės (CR)

IUCN įvertinimas

CR B2ab(iii); D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Latakinis gleivytis – lapiškoji kerpė, kartais atrodanti kaip krūmiškoji, su pilkšvai žalsvu ar pilkšvai rusvu, gana minkštu gniužulu, kuris sudrėkęs kiek išbrinksta ir atrodo juosvai žalias. Gniužulo lakštai daugiau ar mažiau statūs, iki 5 mm pločio, jų paviršius lygus ar kiek raukšlėtas, neblizga. Į vidų įlinkę lakštų kraštai suformuoja latakėlį. Abi lakštų pusės vienodos spalvos. Panašios išvaizdos gniužulus turi kerpiškasis gleivytis (Scytinium lichenoides), tačiau šios rūšies gniužulo lakštai nebūna į latakus susisukę, o kraštuose būna gausu adatiškų išaugėlių. Į latakus susisukusius lakštus turi panašiose augavietėse aptinkama stačioji kerpena (Cetraria ericetorum), tačiau jos sausas gniužulas būna kietas ir rusvos ar rudos spalvos, be pilko atspalvio.
Latakinis gleivytis auga velėnėlėmis tarp žolių ir samanų retažolėse pievose ant kalkingo smėlio.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje latakinio gleivyčio populiacija negausi, šiais laikais žinomos tik dvi subpopuliacijos, aptiktos nedideliuose plotuose. Jas sudarančių individų skaičius nėra žinomas.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra aktyvėjanti rekreacinė veikla pajūryje, nes abi tebeegzistuojančios subpopuliacijos yra Baltijos jūros pakrančių kopose. Nepakanti yra kopų užžėlimui, nes nepakenčia pavėsio ir ją lengvai nukonkuruoja induočiai augalai.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje įvairiose gamtinėse zonose, dažnesnė arti jūrų ir vandenynų pakrančių. Daugelyje Europos šalių populiacijos pastaruoju metu nyksta.
Lietuvoje labai reta, pastaraisiais dešimtmečiais aptikta tik Kuršių nerijoje ir Palangos m. sav. teritorijoje. Žinoma viena istorinė radavietė dabartinėje Vilniaus m. teritorijoje, kurioje ši kerpė nebeauga.

Summary

This species is very rare in Lithuania, at present only two sub-populations are known, both in the coastal area of the Baltic Sea. The sub-populations contain an unknown number of individuals, but the areas occupied by the lichens are small. A historical population in the area of Vilnius city was destroyed due to development. In Lithuania, the species grows on slightly calcareous sand among bryophytes and scarce vascular plants. The main threats are intensified recreation and the overgrowing of coastal dunes.

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2002; Motiejūnaitė et al., 1998.