SRIS

Kęstutis Obelevičius Nuotraukos autorius: Kęstutis Obelevičius
Pildyti stebėjimo anketą

Laplandinis karklas

(lot. Salix lapponum)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Magnolijainiai (lot. Magnoliopsida)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 2(V), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Arti grėsmės esantys (NT)

IUCN įvertinimas

NT B2


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Krūmas, užaugantis iki 100–150 cm aukščio. Jaunos šakelės tamsiai raudonos, padengtos tankiais, baltais plaukeliais, subrendusios – rudos, be plaukelių ir žvilgančios. Lapai plačiai lancetiški ar pailgai ovalūs, standūs, apačia padengta tankiais, baltais plaukeliais. Žiedai pasirodo prieš išsiskleidžiant lapams, jie dvilyčiai – moteriškieji iki 5 cm ilgio, vyriškieji šiek tiek trumpesni.
Žydi gegužės–birželio mėn.
Laplandinis gluosnis auga žemapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse, pasitaiko drėgnų miškų pakraščiuose, durpynuose. Prieraišus rūgščios reakcijos dirvožemiui, kuris yra nuolatos drėgnas ir turtingas bendro azoto. Dauginasi sėklomis ir įsišaknijančiais, prigulusiais stiebais. Populiacijose generatyvinių ir vegetatyvinių individų santykis gali labai stipriai varijuoti.

Populiacijos gausumas

Per pastarąjį dešimtmetį naujų radaviečių skaičius padidėjo. Augavietėse gali būti pavienių individų, kartais sudaro sąžalynus.

Grėsmės ir apsauga

Laplandinio karklo populiacijoms didžiausią grėsmę kelia tinkamų buveinių nykimas ir jų pokyčiai, susiję su eutrofikacija, hidrologinėmis sąlygomis. Neretai tarpinio tipo pelkėse ar žemapelkėse įsigalėjusios paprastosios nendrės nustelbia laplandinio karklo individus, kurie laikui bėgant visai sunyksta. Svarbu palaikyti esamą buveinių būklę dabartinėse subpopuliacijose. Augavietėse kartu augant ir kitų rūšių karklams, sudaro hibridus, dėl kurių gali kilti grėsmė laplandinio karklo populiacijų stabilumui.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europos ir Azijos miškuose, miškatundrės zonoje. Lietuva yra vakariniame rūšies arealo pakraštyje. Lietuvoje gausiau aptinkama pietinėje ir rytinėje šalies dalyse, pastaraisiais metais dažniau aptinkama ir šiaurvakarinėje šalies dalyje.

Summary

In Lithuania, this species reaches the western limit of its distribution range. The most abundant sub-populations are found in the east and south of the country, but it has become more abundant in the west part of Lithuania in recent years. Major threats to the species include destruction of habitats and hydrological changes.

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961.