(lot. Gymnadenia odoratissima)
Daugiametis, 15–40 cm aukščio, žolinis augalas. Stiebas status, laibas, lapai linijiški. Žiedynas kūgiškas, iki 15 cm ilgio. Žiedai kvapnūs, paprastai blyškios rausvos, rečiau ryškios rausvos spalvos. Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėklomis.
Zarasų r. esanti subpopuliacija įsikūrusi nendrėmis apaugančioje šarmingoje žemapelkėje, o Lazdijų r. – miško aikštelės pievoje, sausame, labai kalkingame dirvožemyje. Europoje rūšis auga ganyklose, pievose, pelkių buveinėse, pakelėse, paprastai drėgnuose ir kalkinguose dirvožemiuose. Augalai šviesomėgiai, nepakantūs pavėsiui.
Zarasų r. esanti subpopuliacija negausi, paskutiniais duomenimis, joje buvo užregistruoti devyni žydintys augalai, nors tikėtina, kad individų skaičius kartu su nežydinčiais individais galėtų būti didesnis. Lazdijų r. subpopuliaciją 2000 m. sudarė apie šimtą individų, o vėliau buvo stebėtas nuoseklus individų skaičiaus mažėjimas. Maždaug nuo 2007 m. šioje radavietėje rūšis buvo nebeaptinkama ir subpopuliacija laikyta išnykusia, tačiau 2018 m. rastas vienas kvapiojo plaurečio individas. Nepaisant to, šią subpopuliaciją reikėtų laikyti kritinės būklės.
Didžiausia grėsmė rūšiai kyla dėl tinkamų buveinių ploto mažėjimo. Lazdijų r. subpopuliacija įsikūrusi miško aikštelės pievoje, kuri nustojus ganyti gyvulius apaugo krūmais ir medžiais, žolių arde suvešėjo aukštaūgiai žoliniai augalai. Dėl pablogėjusių buveinės apšvietimo sąlygų, didėjančios konkurencijos su kitais augalais ir šernų veiklos kvapieji plaurečiai šioje teritorijoje palaipsniui beveik išnyko. Zarasų r. esančios subpopuliacijos buveinės būklė šiuo metu yra patenkinama, tačiau blogėjanti dėl apaugimo krūmais, nendrėmis ir sparčiai besikaupiančio storo nesuirusių augalų nuokritų sluoksnio. Norint palaikyti palankią rūšies apsaugos būklę, buveinėse reikėtų iškirsti krūmus ir reguliariai šienauti žoles, o susidariusią biomasę pašalinti iš tvarkomų plotų.
Rūšis paplitusi Vakarų, Pietų ir Centrinėje Europoje. Arealo vakarinis kraštas kerta šiaurinę Ispanijos dalį, pietryčiuose apima Karpatų regioną, o šiaurėje paplitusi iki Estijos šiaurinės dalies.
Lietuvoje labai reta rūšis, žinomos tik dvi radavietės Zarasų ir Lazdijų r.
Two subpopulations of this species have been recorded in Lithuania. One subpopulation occurs in an alkaline fen with dense cover of reeds, whereas the other subpopulation is located on dry, calcareous soil in a forest glade meadow. The species is threatened by changes in habitat conditions, especially by the overgrowth of shrubs, reeds and other tall herbs.
Gudžinskas, 2001; Gudžinskas, Ryla, 2006; Mildažienė ir kt., 2016.