(lot. Trametes suaveolens)
Vaisiakūniai būna 5–10 cm skersmens, pusiau apskritų kepurėlių pavidalo, 1–5 cm storio kraštu priaugę prie substrato. Grybas kietas ir kamštiškas, šviežias kvepia anyžiais, išdžiūvus kvapas dingsta. Kepurėlės paviršius lygus, aksominis, balkšvas, gelsvas arba pilkšvas, beveik pilkas. Vaisiakūnio apačioje esančios poros apskritos, kampuotas ar pailgos, balkšvos ar gelsvai rudos. Nuo kitų panašių baltų kempių skiriasi stambesniu vaisiakūniu, storu prisitvirtinimo pagrindu ir anyžių kvapu.
Vaisiakūniai vienmečiai, pavieniui ar čerpių pavidalo grupėmis išauga ant senų lapuočių medžių kamienų ar storų šakų. Lietuvoje dažniausiai randama miškuose, parkuose, upių ar ežerų pakrantėse ant senų gluosnių, ypač trapiojo gluosnio, kartais drebulių ir beržų gyvų ir negyvų kamienų, šakų ar kelmų. Grybas yra medienos ardytojas, saprotrofas, sukeliantis baltąjį medienos puvinį.
Didžioji dalis radaviečių nustatytos iki 2007 m. Jų gausumas ir būklė nėra žinomi. Pastaruoju metu rasta nauja radavietė Marijampolės r. upelio pakrantėje ant seno gluosnio. 2013 m. Raseinių r. aptikta radavietė ant seno gluosnio išnyko.
Kvapniajai kempei tinkamos buveinės yra nykstančios ir pažeidžiamos dėl pakrančių tvarkymo darbų, užliejimo, statybų. Seni grėsmę saugumui keliantys gluosniai ir drebulės pašalimi iš parkų ir pakelių. Grybui išlikti ir sėkmingai įsikurti reikalingas nuolatinis tinkamo substrato pasipildymas. Pagrindinė apsaugos priemonė – išsaugoti senus gluosnius ir buveinėse palikti potencialiai grybui tinkamus jaunesnius medžius.
Rūšis plačiai paplitusi Europoje iki pietinės Skandinavijos dalies. Randama Šiaurės Amerikoje, Azijoje.
Paplitusi visoje Lietuvoje, žinoma apie trisdešimt radaviečių, registruotų iki 2007 m.
This species is known to be found in more than 30 localities, most recordings documented before 2007. It grows on old willows and poplar next to rivers and lakes, as well as in old parks and gardens. Threats to the species relate to declining amounts of habitats due to cutting, flooding, urbanization near watercourses and old tree removal from parks.
Gricius, Matelis, 1996.