Kvapioji ūmėdė

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Grybas nedidelis, kepurėlė – 4–8 (10) cm skersmens, jauna – pusrutuliška, vėliau plokščia, centre įdubusi, sausu oru paviršius matinis, drėgnu glitus, ochros, šviesiai geltonai rudos spalvos, pakraščiai vagoti. Kepurėlės paviršiaus luobelė tvirtai priaugusi ir nusilupa tik apie 2 cm nuo krašto. Lakšteliai balsvi, kreminiai, tankūs, su puslakšteliais (lakšteliukais), rudomis dėmėmis, paspaudus parusvėja. Prie koto kartais šakoti, priaugę. Kotas vienodo storumo, cilindro formos, trapus, baltas, vėliau rusvas, su rusvomis dėmėmis, brandžių vaisiakūnių koto vidus su ertmėmis, 5–8 cm aukščio, 1–2 cm pločio. Apatinė koto dalis tamsesnė, gelsvai rusva. Kepurėlės minkštimas balsvas, koto minkštimas rausvai rudas, perpjovus ar perlaužus spalvos nekeičia, karčiųjų migdolų kvapo, nemalonaus, aštraus, aitraus skonio. Termofilas. Kalcifilas. Auga pavieniui ir grupėmis lapuočių, mišriuosiuose, daug rečiau spygliuočių miškuose. Mėgsta kalkingus priemolio dirvožemius. Simbiotrofas. Šiltesnio klimato juostose auga po plačialapiais medžiais: bukais, ąžuolais. Lietuvoje dažniausiai auga po ąžuolais, kartais gali augti ir po skroblais, liepomis, beržais. Gali augti ir po spygliuočiais.
Nuo dvokiančiosios ūmėdės (Russula foetens) kvapioji skiriasi kiek mažesniais vaisiakūniais, migdolų kvapu ir tuo, kad minkštimas paspaudus neparusvėja.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje kvapiosios ūmėdės populiacija nėra didelė. Šiems grybams augti tinkamų vietų šalyje yra ir daugiau, todėl negalima atmesti tikimybės, kad populiacija gali būti didesnė nei šiuo metu žinoma. Grybų derėjimas stebimas nereguliariai, su ilgokais intervalais tarp stebėjimų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia miškų kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, keičiantys augavietės struktūrą ir rūšių sudėtį, blogėjanti augaviečių kokybė (dirvožemių rūgštėjimas, eutrofikacija) dėl oro taršos.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje.
Lietuvoje nedažna. Žinomos devynios radavietės įvairiuose šalies regionuose.

Summary

This species is rare and is known to be found in nine localities. It forms mycorrhiza with oaks, other hardwoods, and occasionally with coniferous trees. It grows in mature deciduous and mixed woods on calcareous soil. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities which change the structure of habitat and species composition, and a reduction of quality of habitats (soil acidification, eutrophication) due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 2001.