Kvapioji ragapintė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii); D1

Biologija ir ekologija

Ragapintė suformuojanti ant medienos iki 5–20 cm išsiplėtusį vaisiakūnį, kurio paviršių dengia minkšti želatinos konsistencijos balti ar šviesiai rusvi vamzdeliai. Vamzdelių ilgis gali siekti 1 cm ir jie būna išsidėstę įžulniai, lyg pakopomis, pagal augimo ant medžio kamieno padėtį. Jauni grybo vaisiakūniai turi ypatingą aromatą, primenantį seną sūrį ar česnako kvapą, bet vaisiakūniui sudžiūvus kvapas išnyksta. Keletas kitų rūšių grybų, augančių ant to paties substrato, išvaizda gali priminti kvapiąją ragapintę, bet pastaroji nuo kitų skiriasi kvapu ir konsistencija.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga rudenį, sudžiūvę išsilaiko ilgai, bet būna pasikeitusios išvaizdos, sunkiai atpažįstami. Grybas auga ant eglių, kartais drebulių stambių virtuolių, senuose, ilgu stambios medienos nuokritų tęstinumu toje pat vietoje pasižyminčiuose drėgnuose ūksminguose miškuose. Grybas yra medienos ardytojas, saprotrofas, sukeliantis baltąjį medienos puvinį.

Populiacijos gausumas

Kvapiosios ragapintės populiacijos fragmentiškos ir negausios. Nors kartais radavietėse būna gausu eglių virtuolių, bet skirtingų genetinių grybo individų būna ne daugiau kaip trys. Grybui tinkamo substrato kokybė mažėja dėl nepakankamo įvairių puvimo stadijų stambių virtuolių kiekio ir jų tęstinumo buveinėse.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė kvapiosios ragapintės išlikimui yra miškų kirtimas ir negyvų medžių pašalinimas. Svarbu, kad buveinės nuolat pasipildytų natūraliai kritusių stambių eglių virtuoliais. Jų nebuvimas ilgesnį laiką buveinėse, net vėliau jai pasipildžius ar dirbtinai atkūrus, grybų populiacijos greitai neatsikuria. Pagrindinė apsaugos priemonė – tvarkant tinkamas buveines palikti stambius virtuolius.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, daugiausia šiaurinėje dalyje, randama Šiaurės Amerikoje, Sibire.
Lietuvoje reta, paplitusi pietrytinėje dalyje.

Summary

This species is rather rare, distributed in south-eastern Lithuania. It grows on coarse woody debris of spruce in old-growth spruce forests where fallen wood has been long present. The major threat is forest felling and the removal of coarse woody debris from forests.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Mazelaitis, 1976; Gricius, Matelis, 1996.