Kupstinė šiurė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii); D1

Biologija ir ekologija

Kupstinė šiurė – krūmiškoji kerpė su dimorfiniu gniužulu. Pirminio gniužulo lakšteliai gana dideli, 2–4 mm ilgio ir 0,5–1 mm pločio, giliai karpyti, lakštelių galai statmenai pakilę. Lakštelių viršus pilkšvai ar rusvai žalsvas, apačia balta, be miltelių ar grūdelių. Antrinis gniužulas, arba podeciai, negausūs, labai trumpi, 0,5–2 cm aukščio, dažnai juos sunku pastebėti tarp pirminio gniužulo lakštelių, kartais podecių gali visai nebūti. Podeciai balsvi, be žvynelių ar miltelių dangos, sudrėkę būna pusiau permatomi. Ant podecių viršūnėlių visada būna tamsiai rudų vaisiakūnių. Panašios išvaizdos gniužulus turi kai kurios kitos šiurių genties rūšys, tačiau jų lakšteliai būna arba mažesni, arba padengti milteliais ar grūdeliais, o podeciai visada būna bent iš dalies žalsvi, rusvai ar melsvai žalsvi, niekada visi nebūna ištisai balsvi.
Kupstinė šiurė auga ant minkštos pūvančios medienos senuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje kupstinės šiurės populiacija negausi, labai fragmentiška, šiuo metu žinomos penkios radavietės, kiekvienoje aptikta tik po vieną ar du individus (substrato vienetus).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir tradicinė miškininkystė, kai pašalinami seni, džiūstantys medžiai ir nelieka pakankamo kiekio stambios negyvos medienos. Palankiausios sąlygos ir didžiausios galimybės kupstinei šiurei išlikti yra tuose miško sklypuose, kuriuose nėra ūkinės veiklos.

Paplitimas

Subokeaninė rūšis, aptinkama įvairių žemynų temperatinėje juostoje ir piečiau jos, reta žemyniniuose regionuose, kur auga tik senuose miškuose.
Lietuvoje apyretė, šiuo metu žinomos penkios radavietės įvairiose Lietuvos dalyse. Vienoje istorinėje radavietėje Kuršių nerijoje pastaraisiais dešimtmečiais nebeaptinkama, kitos būklė Varėnos r. nežinoma.

Summary

This species is rather rare in Lithuania, with five sub-populations known at present, containing one to two individuals (substrate units) in each. The species grows on soft decaying wood and is confined to old forests. The main threat for the species is forest logging and traditional forest management where an insufficient amount of coarse woody debris is left.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2000, 2002; Motiejūnaitė et al., 2008.