Kukutis

IUCN įvertinimas

NT

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio (sulig smilginiu strazdu), išskirtinės, su kitomis rūšimis nesupainiojamos, išvaizdos paukštis. Apdare dominuoja rusvai gelsva, juoda ir balta spalvos. Itin pastebimas didelis, ryškios molio spalvos su juodais plunksnų galiukais kuodas ant galvos (suglaustas atrodo ilgas ir smailus). Sparnai juodai ir baltai margi, uodega juoda su baltu skersiniu dryželiu per vidurį. Galva, kaklas, nugaros viršutinė dalis, krūtinė, pasparnės ir kūno apačia – įvairių rusvai gelsvų atspalvių. Snapas šviesus, ilgas, šiek tiek lenktas žemyn.
Mėgsta mozaikinį kraštovaizdį. Įsikuria įvairaus dydžio miškų pamiškėse, medžių grupėse, įvairiuose laukų ir sodybų želdiniuose, kur randa lizdams krauti tinkamas vietas, o šalia yra tinkamos mitybinės sąlygos – ganyklos, dirvonai, sausos pievos, arimai, smėlynai, kirtimai. Peri įvairiose drevėse, uoksuose, tinkamo dydžio inkiluose. Gali įsikurti akmenų ar malkų krūvose, senų pastatų pamatuose. Dėtyje paprastai šeši–aštuoni kiaušiniai, peri dvi su puse savaitės, jaunikliai lizde išbūna iki keturių savaičių. Maitinasi ant žemės. Raciono pagrindą sudaro vabalai, vabalų lervos, sliekai.

Populiacijos gausumas

Šiuo metu kukučio populiacija šalyje vertinama 300–500 perinčių porų. Anksčiau kai kuriuose regionuose rūšies populiacijos gausumas buvęs įprastas, kukučių žymiai sumažėjo XX a. pabaigoje, tačiau pastaraisiais metais gausumas vėl pamažu auga.

Grėsmės ir apsauga

Kukutis jautrus žemės ūkio pokyčiams – jam nepalankus intensyvus ūkininkavimas, ypač žemės ūkio chemijos naudojimas, pievų suarimas, tačiau tinka intensyvus ganymas, kuris pagerina mitybos sąlygas. Tinkamų lizdaviečių trūkumas gali turėti neigiamą įtaką. Kukučiai taip pat nukenčia dėl medžiojimo migracijos kelyje.

Paplitimas

Rūšis labai plačiai paplitusi Eurazijoje bei Šiaurės ir Užsachario Afrikoje. Eurazijoje arealas siekia nuo Portugalijos vakaruose iki Rusijos Primorės krašto rytuose. Šiaurinė paplitimo riba siekia Estijos šiaurę, Sankt Peterburgą, Kazachijos šiaurę, Novosibirską, Baikalo ežerą. Europoje ir Azijoje perintys paukščiai žiemoti migruoja į Afrikos ir Azijos atogrąžas. Afrikoje ir Pietų Azijoje perintys paukščiai sėslūs.
Lietuvoje rūšis paplitusi plačiai, bet netolygiai. Ji yra retai aptinkama Vidurio Lietuvoje, Žemaitijoje, nors ten ir gausu tinkamų buveinių.

Summary

Inhabiting small forest patches and various tree stands and foraging in open habitats primarily for beetles and other invertebrates, this distinctive cavity-nesting bird experienced a large population decline in the past. In recent years however, the population has been recovering. Threats facing the species can include unfavourable agricultural practices, lack of suitable nest-sites and hunting along migration routes.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.