Kūdrinis pelėausis

IUCN įvertinimas

NT

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio šikšnosparnis trumpu ausies oželiu. Kailis tankus, juodos arba tamsiai rudos spalvos. Nugaros plaukų galai rusvi arba gelsvai pilki, pilvo – balkšvi, pilki, gelsvi. Kūno ilgis – iki 51–73 mm, svoris – 10,5–28,5 g. Veda vieną jauniklį. Gegužės mėn. jauniklius auginančios patelės sudaro veisimosi kolonijas, kurios įsikuria palėpėse ir bažnyčių pastogėse. Patelės subręsta antraisiais gyvenimo metais. Poruojasi rudenį. Gamtoje išgyvena iki 19 metų amžiaus.
Maitinasi iš vandens kylančiais vabzdžiais, kuriuos gaudo skraidydami iki 1 m aukštyje virš telkinių, kartais renka vabzdžius nuo vandens paviršiaus. Gyvena buveinėse, kuriose daug atvirų vietų ir vandens telkinių. Vasarinės slėptuvės būna pastatuose, rečiau medžių drevėse arba inkiluose. Žiemoja erdviuose požemiuose, kurių oro temperatūra yra teigiama. Migruoja netolimais atstumais.

Populiacijos gausumas

1990–2000 m. Lietuvoje buvo kūdrinis pelėausis aptinkamas retai, buvo žinomos 25 radavietės, 2007 m. registruotos 22 radavietės, po 2007 m. – 68 radavietės. Daugeliu atvejų tai buvo pavieniai individai, registruoti 2015–2016 m. ultragarso detektoriumi, žinomos kelios veisimosi kolonijos. Žiemovietėse gausėja: 2007–2008 m. rasta 195, 2009–2010 m. – 224, 2013–2014 m. – 1515 individų.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies areale didžiausios grėsmės yra pastatų pertvarkymas ir medienos antiseptikų naudojimas palėpėse. Lietuvoje kūdriniam pelėausiui grėsmę kelia žiemoviečių kokybės blogėjimas ir trikdymas, taip pat mitybos sąlygų blogėjimas dėl vandens telkinių užaugimo ir taršos. Gyvenimo sąlygoms pagerinti tinkamose buveinėse taikomas žiemoviečių apsaugos režimas.

Paplitimas

Palearktinė rūšis, paplitusi Eurazijoje nuo Prancūzijos ir Skandinavijos pietinės dalies iki Serbijos, Ukrainos ir Jenisiejaus upės rytuose. Lietuvoje po 2007 m. aptinkama dažnai. Daugiausia naujų radaviečių yra Lietuvos centrinėje ir šiaurrytinėje dalyse.

Summary

In Lithuania, the numbers of pond bats in hibernaculas are increasing, while summer population numbers and dynamics are unknown. New locations are mostly restricted to central and north-eastern parts of the country. The main threats facing this species are the deterioration of hibernaculas, as well as a reduction in the number of summer roosting places and feeding habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999; Piraccini, 2016.