Kraujaspalvis mikoblastas

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii); D1

Biologija ir ekologija

Kraujaspalvis mikoblastas – žiauberiškoji kerpė su gana storu balsvu ar pilku dažnai karpotu gniužulu. Vaisiakūnių būna visada, jie gausūs, juodi, stipriai išsigaubę, be ryškaus kraštelio. Vaisiakūnių apačia ryškiai raudona, matoma, jei vaisiakūnis nulūžęs ar nusitrynęs. Panašius juodus vaisiakūnius gali turėti įvairios kerpės, tačiau ryškiai raudonos dėmės, matomos nulūžusių vaisiakūnių vietoje, būdingos tik kraujaspalviui mikoblastui.
Lietuvoje kraujaspalvis mikoblastas randamas tik ant beržų kamienų pelkiniuose miškuose, nors kitose šalyse aptiktas ir ant kitokių medžių bei negyvos medienos.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje kraujaspalvio mikoblasto populiacija itin negausi, žinomose radavietėse aptikta tik po kelis individus (substrato vienetus).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir oro tarša. Galimas klimatos kaitos poveikis ir su juo susiję buveinių pokyčiai: kraujaspalvis mikoblastas yra šiaurinėse vietovėse paplitusi rūšis, Lietuvoje auga už lygumų arealo ribų, todėl yra jautrus buveinių pasikeitimams.
Šiai kerpei palankiausios sąlygos yra tuose miško sklypuose, kuriuose nėra ūkinės veiklos.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europos, Azijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos arktinėje ir borealinėje juostose, temperatinės juostos pietinėje dalyje ir paatogrąžiuose randama tik kalnuose.
Lietuvoje labai reta, žinomos dvi radavietės Plungės r.

Summary

This species is very rare in Lithuania, at present only two sub-populations in the Plunge district are known. The sub-populations contain several individuals (substrate units). In Lithuania, the species grows exclusively on old birches and is confined to undisturbed swampy forests. Forest logging is the main threat, but it is also susceptible to air pollution and, possibly, to climate change.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016; Motiejūnaitė, Andersson, 2003.