Kraujalakinis melsvys

IUCN įvertinimas

VU A1ac+3c

Biologija ir ekologija

Viršutinio sparno ilgis 13–17 mm, atstumas tarp išskleistų sparnų kraštų 34–37 mm. Antenos buožiškos. Kraujalakinio melsvio patino sparnų viršus nešvariai mėlynas, sparno išoriniai kraštai juodai rudi su ryškia vidurio dėme ir neryškiai persišviečiančiomis sparno apatinės dalies dėmėmis. Patelės sparnų pamatinė dalis mėlyna, o priekinis ir išorinis kraštai su plačia juodai ruda juosta, dėmelės neryškios. Apatinė sparnų pusė abiejų lyčių vienoda – pilkai ruda su vidurine juodų taškų baltais apvadais eile.
Suaugėliai minta įvairių buveinėje augančių augalų žiedų nektaru; lervoms būdinga dvejopa mityba. Kiaušinėlius po vieną deda į vaistinės kraujalakės žiedų galvutes, kuriose vikšrai maitinasi iki trečiojo ūgio. Vėliau vikšrai nukrinta ant žemės, išskiria saldų skystį ir laukia, kol juos susiras skruzdės (Myrmica sp.). Vikšras nunešamas į skruzdėlyną, kur minta skruzdžių lervomis. Viename skruzdėlyne gyvena iki 4 vikšrų, čia jie ir žiemoja. Pavasarį vikšrai, pasiekę 15 mm ilgį, virsta lėliukėmis. Drugiai skraido liepos–rugpjūčio mėn. Kraujalakinis melsvys gyvena drėgnose durpingose pievose, šlapiose ir vidutinio drėgnumo įvairaus trofiškumo pievose, natūraliose ir pusiau natūraliose buveinėse prie melioracijos kanalų, paupiuose, pamiškėse, retmiškių ganyklose.

Populiacijos gausumas

Sudaro uždaras, izoliuotas populiacijas. Geros būklės buveinėse yra dominuojanti skraidymo sezono drugių rūšis. Drugių gausa yra labai svyruojanti ir priklauso nuo daugelio aplinkos ir vidupopuliacinių veiksnių. Per pastaruosius dešimt metų visose žinomose buveinėse gausumas sumažėjo iki kelių kartų. Dalyje radaviečių buveinės yra degradavusios arba buvo sunaikintos.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra ankstyvas šienavimas, intensyvus augalų apsaugos priemonių naudojimas, buveinių suskaidymas ir izoliacija, natūrali atvirų buveinių sukcesija. Neigiamos įtakos gali turėti pavasarinis žolės deginimas.

Paplitimas

Rūšies arealas Europoje driekiasi nuo Prancūzijos iki Uralo, Azijoje iki Japonijos. Lietuva yra šiauriniame arealo pakraštyje.
Lietuvoje kraujalakinis melsvys paplitęs Vidurio, Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje.

Summary

Distributed in central, west and north Lithuania, this species inhabits wet meadows with host plants – Sanquisorba officinalis. The main threats are isolation, the early mowing of meadows, natural succession and meadow management activities. The abundance of many local populations has declined in the last decade.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004.